Vaistažolės – naudingos detalės, kurias verta žinoti

Vaistažolės – tai grupė augalų, naudojamų dėl vaistinių, kulinarinių ir aromatinių savybių. Įvairiose kultūrose jos šimtmečius buvo naudojamos ligoms gydyti, maistui pagardinti ir kvapams sukurti. Pateikiame keletą įdomių faktų ir informacijos apie įvairias žoleles.

  • Pasaulyje yra daug skirtingų žolelių rūšių. Kai kurios populiarios kulinarinės žolelės yra bazilikas, čiobrelis, rozmarinas ir mėta, o kai kurios populiarios vaistinės žolelės yra ežiuolė, ginkmedis ir jonažolė. Daugelis žolelių taip pat naudojamos aromaterapijoje, pavyzdžiui, levandos, pipirmėtės ir ramunėlės.
  • Vaistažolėse gausu maistinių medžiagų ir antioksidantų. Daugelyje vaistažolių yra daug vitaminų ir mineralų, o kai kuriose net daugiau antioksidantų nei vaisiuose ir daržovėse. Pavyzdžiui, raudonėlis yra viena iš daugiausiai antioksidantų turinčių žolelių ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
  • Žoleles galima naudoti įvairiais būdais. Jų galima dėti į maistą dėl skonio arba naudoti arbatose ir užpiluose dėl jų gydomųjų savybių. Žolelės taip pat gali būti naudojamos vietiškai, kaip kremai, aliejai ir balzamai, nes turi aromatinį ir gydomąjį poveikį.
  • Auginti vaistažoles namuose yra paprasta ir naudinga. Daugelį vaistažolių galima auginti nedideliame sode arba vazonuose ant palangės. Auginant vaistažoles namuose užtikrinama, kad jos bus šviežios ir be kenksmingų cheminių medžiagų.
  • Kai kurių vaistažolių gydomosios savybės yra moksliškai ištirtos ir įrodytos. Pavyzdžiui, įrodyta, kad dviskiautis ginkmedis gerina kai kurių žmonių atmintį ir pažintines funkcijas, o ramunėlės mažina nerimą ir skatina atsipalaidavimą.
  • Žoleles galima naudoti naminėms priemonėms ir natūralioms odos priežiūros priemonėms gaminti. Pavyzdžiui, iš medetkų ir komfrey gaminamos druskos ir kremai nuo odos sudirgimo ir egzemos, o arbatmedžio aliejus naudojamas spuogams ir grybelinėms infekcijoms gydyti.

Žodis pabaigai

Vaistažolės yra universalūs augalai, kuriuos galima naudoti įvairiais tikslais. Juose gausu maistinių medžiagų ir antioksidantų, juos galima naudoti įvairiais būdais ir auginti namuose. Kai kurių vaistažolių gydomosios savybės buvo moksliškai ištirtos ir įrodytos, be to, iš vaistažolių galima kurti namines priemones ir natūralius odos priežiūros produktus. Nesvarbu, ar žoleles naudojate maisto gaminimui, vaistams, ar aromaterapijai, visada galima sužinoti ką nors naujo ir įdomaus apie šiuos nuostabius augalus.

Kaip gydyti peršalimą?

Peršalimas  yra užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcija. Dažniausi peršalimo simptomai yra sloga, gerklės ir galvos skausmai, kosulys, bendras silpnumas. Peršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria žmogus vidutiniškai serga kartą per metus. Peršalimas nėra pavojingas ir praeina per 3-7 dienas. Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu, kuriam būdinga aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Gripas daug pavojingesnis už peršalimą, nes gali sukelti komplikacijas (pvz. plaučių uždegimą).

Peršalimo simptomai pasireiškia 75 % žmonių, susidūrusių su virusais. Simptomai pasireiškia praėjus 1-2 dienoms po apkrėtimo ir yra organizmo apsauginės reakcijos – čiaudulys, sloga, kosulys. Tokiu būdu organizmas bando „išvyti“ virusą iš organizmo. Taip pat čiaudint virusai plinta, yra perduodami aplinkiniams.

Pačiam peršalimui gydyti vaistų nėra. Tik ligonio imuninė sistema gali susidoroti su infekcija. Per keletą dienų ji pradeda gaminti antikūnus, efektyviai kovojančius su peršalimą sukėlusiu virusu. Tad peršalimo gydymo būdai yra grynai simptominiai. Tarp jų yra analgetikai (aspirinas ar paracetamolis). Taip pat naudojami antihistamininiai preparatai gleivinių uždegimui malšinti. Šilta ir drėgna aplinka palengvina simptomus. Dažniausiai naudojami naminiai vaistai yra karštos vaistažolių arbatos.

persalimas