Pastaruoju metu tikriausiai ne televizija kelia daugiausiai nerimo daugumai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmonių. Tačiau kaip kiekvieno pareiga pasirūpinti duona kasdienine, taip mano bei ne vien duona gyvų žmonių pareiga pasirūpinti dvasiniais dalykais, lendančiais į mūsų galvas iš žydrųjų ekranų.
Šią savaitę žiūrimiausios TV laidos pasiskirstė panašiai kaip visuomet, tačiau dėmesį patraukia galbūt ne „debilumo dešimtukas“, o kaip kuri televizija veikia savo auditoriją – taigi – populiariausios kiekvienos televizijos laidos:
LTV – pirmoje vietoje informacinė laida „Savaitė“, toliau „Bėdų turgus“ bei „Gero ūpo“;
LNK – „Žvaigždžių duetai“, „Nuo…Iki…“ bei „Paskutinė instancija“;
„Lietuvos Ryto TV“ šviečia net labiau už vakarinę žvaigždę ar LTV – „Kur dingsta pinigai“, „24/7“, bei sporto transliacijos. Kaip visada lieka TV3…
Kaip tik šiuo metu žiūriu paskutinę LTV laidą „Redakcija“ – joje – Algimanto Èekuolio esė „Paminklas idiotams“. Nors laida ne apie tai, bet kitaip mūsų šauniosios teletrysvizijos pavadinti greituoju būdu nesugalvojau. Pirmoje vietoje joje – intelektualus lietuviškas serialas „Nemylimi“, reitingu nei kiek nenusileidžia intelektualiojo jumoro laida „Dzin“, ir tik šiek tiek atsilieka intelektualių žurnalistinių tyrimų laida „Paparacai“.
„TNS gallup“ TV metrų (kuriais matuojamas minėtasis indeksas) duomenimis, rugsėjo 27 – spalio 3 dienos laikotarpiu LNK išstūmė TV3 iš dominuojančios pozicijos. Psichiatrijos ligoninėse reikia daugiau raminamųjų, o policijoje pagausėjo skambučių dėl ateivių pagrobimų. „Skylė sienoj“ nebepateko į žiūrimiausių dešimtuką, o „Dzin“ nusirito net (tik) į 7 vietą.
Ambrozijos TV liko dešimti. Rudeninės depresijos bei artėjusių rinkimų kamuojama tauta
labiausiai žiūrėjo „Abipus sienos“. Deja, šio laikotarpio savižudybių statistikos dar neturime.
Šį kartą tarp žiūrimų laidų Top10 nepateko nei vienos nei vieno kanalo žinios, ar rimtesnės tematikos laida (na, tarkim „Redakcija“ arba „Savaitė“). Vadinasi net jei ir iš visiškos dvasios paplavų duobės pakilome, į žvaigždes dar nepretenduojame, ropinėjame ant žemės.
Lyginant su standartiniu 7 iš 10 indeksu, spalio pradžia nusipelnėtik 6 iš 10 įvertinimo.
Kokia mokymosi prasmė ir reikšmė? Pastaruoju metu itin daug kalbama apie švietimo reformą, taip pat aukštojo mokslo reformą bei būtinybę mažinti nepaklausių specialybių specialistų. Aukštasis mokslas jau lyg savaime įgavo neigiamą prasmę, vos ne kaip pirmaisiais nepriklausomybės metais – kam tas mokslas – vistiek darbe visko mokaisi iš naujo, o versle jo išvis nereikia. Deja pažiūrėjus į vartojimo skirtumus, lyginant aukštajį išsilavinimą turinčius ir jo neturinčius žmones, darosi akivaizdu, kad mokslas .. žmogų puošia
Rugsėjo mėnesį TV laida „Detektyvai“ (be abejo per debilizuojančiąją TV3) tarp žemesnio išsilavinimo žmonių buvo žiūrimiausių laidų penketuke. Aukštajį išsilavinimą turintieji jos taip aktyviai nežiūrėjo (nepateko tarp 5 populiariausių).
Tad, kaip masių daktaras, praeitą savaitę nusprendžiau pasižiūrėti, kuo gyvena pacientai. Šį komentarą rašau tik dabar, po kelių dienų, todėl, kad bežiūrint minėtąją laidą mane ištiko širdies ataka, insultas, infarktas ir nuoalpis vienu metu. Tokios nesamonės dar nėra tekę regėti. „Skylė sienoj“, lyginant su „detektyvais“, yra tik nekalta nevykusi „Drąsūs stiprūs vikrūs“ parodija. Ji bent nepretenduoja į rimtos laidos vardą.
Daugumai matytas aktorius (kitų vadinamas žvaigžde) S.Siparis pristatinėjo ir komentavo siužetą apie tai… kad Mios (nuo vardo Mia) ir Zvonkės (kitaip Zvonkuvienės) muštynes išbūrė (išprovokavo) būrėja. O to užsakovas buvo žmogus su iš kino studijos išnuomotu juodu seklio paltu bei skrybėle. Muštynės išburtos todėl, kad jis dėl to susilažino dėl 10 000 litų! Netikra slapta kamera filmuotas netikras interviu su netikru herojum apie netikrą įvykį… Nei sapne nesusapnuotum tokio kliedesio.
Suprantu, kodėl Kristupas Krivickas nebeveda savo laidų. Matyt dar turi kažkiek gėdos, kad skaityti tokius marazmus. Atranda klapčiukų. Vieni Krivickiškai laidas veda sąžiningai, savo noru (nes mano jog deklamuojamasis darželinuko lygio kalbėjimas yra žurnalistikos viršūnė), kiti -nes jiems už tai moka.
Pasvarstykime, kodėl gi taip nutinka, kad akivaizdžiai fiktyvūs, menkos meninės vertės bei vaidybos dalykai sutraukia tiek žiūrovų (vartotojų). Ar ne todėl, kad patys žmonės nebesugeba net tiek sufantazuot? Kūrybiškumas, fantazija ir mastymas taip atrofavosi, jog jų trūkumui kompensuoti tinka net tokios laidos?
Kodėl apie tai kalbu Gydykis.lt? Nejaugi tai liga, ir TV žiūrovus reikia gydyti? Taip, tai liga. Demencijos sindromas – tai kognityvinių, pažinimo funkcijų silpnėjimas (atrofija), lyginant su pradiniu lygiu. Dar šis sindromas vadinamas silpnaprotyste, bet kadangi kur kas maloniau išgirsti demencijos diagnozę, o ne silpnaprotystę, patariu visiems naudoti šį terminą. Ypač akis į akį kalbantis su kokią nors „Kakadu“ aptarinėjančia poniute (fyfus vulgaris).
Taigi kadangi demencija vystosi, t.y. protavimas ir aplinkos pažinimas silpnėja, gauname atsakymą kodėl su laiku žmonės, nežiūrėję pageidavimų koncertų ar muilinų serialų (nes tuomet nematė ten nieko vertinga) su metais linksta į vis lengvesnio turinio „produkciją“. Todėl, kad jų aplinkos pažinimo funkcija atrofuojasi, imama tikėti dalykais, kuriais dar prieš metus.. ar dešimt, nebūtum patikėjęs, vis lengvesnio turinio reikia kad sužadint ir patenkint smegenų veiklos poreikį, ir tuo pačiu mažiau jas apkrauti tikru mastymu.
Kai antrą kartą (savo noru) žiūrėsiu „detektyvus“, pasigailėkit,balsuokit už eutanazijos įteisinimą!..
