Kas yra psichologija?

Psichologija – graikiškai mokslas apie sielą, dvasią – mokslas, tiriantis sąmonę, psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimąsi,  elgesį.

psychologija

Terminas imtas naudoti 16 amžiuje, paplito aštuonioliktame, paskelbus darbus „Empirinė psichologija“ bei „Racionalistinė psichologija“.

Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai Viljelmas Wundt’as Leipcige įkūrė pirmą psichologijos laboratoriją. 20 amžiaus pradžioje naujuoju psichologijos „tėvu“ tapo Sigmundas Froidas.

Didžiausią įtaką šiuolaikinei psichologijai daro šiuolaikinės kalbotyros, medicinos, filosofijos, matematikos darbai, netgi kompiuterių mokslas. Šiandien savo reikšmę prarado asocianizmas bei funkcinė psichologija, o biheviorizmo kritika parodė, kad neįmanoma sukurti pilnavertės psichologijos teorijos, atmetančios vidinius psichikos procesus.

Gelmių psichologija atsisakė biologinės (instinktais paremtos) pasąmonės interpretacijos, ėmė tirti žmogaus psichiką sąryšyje su visuomene.

Išsivystė humanistinė psichologija, tirianti psichiką iš egzistencialistinių, fenomenologinių
pozicijų, priešpastatanti save kognityvinėms psichologijos srovėms.

Pastaruoju metu atsirado įvairios taikomosios psichologijos kryptys – darbo, sporto, valdymo ir kitos, kurių jau galima mokytis ir Lietvos universitetuose kaip psichologijos mokymo programų krypčių.

Psichoanalizė ir kita

Tai metodas, kuriuo siekiama suprasti mūsų elgesio motyvus, tiesiogiai nesuvokiamus, pasąmoninius jausmus, mintis.

Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmundas Froidas 20a pradžioje, ir jo teorija nebetilpo į tų dienų medicinos mokslo rėmus. jau vien ko vertas teiginys, kad isterija (nuo lot. hystera – gimda) gali būti ne tik pas moteris, bet ir pas vyrus!

Laikotarpiu po S.Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.

Iš klasikinės psichoanalizės yra kilusi psichoanalitinė psichoterapija (terapija=gydymas), kuri remiasi psichoanalizės teorija, bet siekia ne šiaip įsiskverbti į žmogaus pasąmonės klodus ir jį pažinti, o palengvinti paciento dvasinį skausmą, išgydyti sutrikimą, panaikinant jo simptomus.

Psichoanalizė – tai gydymas pokalbiu (kalbėti turi pats pacientas, psichoanalitikas tik užduoda nukreipiančius, tikslinančius klausimus), kuris trunka labai ilgai, ir dažniausiai neturi greitų rezultatų,
netinka gydyt ūminių negalavimų. Normalu, kad psichoanalizės seansai, kuomet pacientas guli ant kušetės, o psichoanalitikas sėdi už jo matomo lauko ribų, trunka keletą metų, po keletą kartų per savaitę.

„Tikru“ psichoanalitiku save gali vadinti tikspecialistas,baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos
reikalavimus atitinkančią 4-8 metų trukmės programą. Ši organizacija, kurią įkūrė pats S.Froidas, turi „monopolį“ rengti psichoanalitikus.

Lietuvoje, norint tapti psichoanalitiku, specializuotas studijas reikėtų baigti Suomijoje arba Olandijoje, kaip vienas žymiausių šių dienų Lietuvos psichoanalitikų R.Milašiūnas, http://www.psichoanalize.lt/ kūrėjas. Pasaulyje yra daugiau nei 11 000 psichoanalitikų.

Milasiunas-psichoanalize

Tarptautinė psichoanalizės asociacija http://www.ipa.org.uk/