psichologija Archives

Psichologija ir azartiniai žaidimai: ką būtina žinoti

rasytojas on 2020-07-30

Daugybė žmonių mano, kad azartiniai žaidimai paprastai yra žaidžiami pernelyg apie tai negalvojant ir į tai nesigilinant, tačiau tai nėra tiesa. Psichologinis veiksnys yra labai svarbus nuo pačių pradžių. Todėl jei žmonės galvoja apie azartinius žaidimus, visų pirma jie turėtų suprasti, kaip tai gali paveikti jų psichologinę būseną ir kaip psichologija gali paveikti patį žaidimą.

Optimizmas azartiniuose žaidimuose: gerai ar blogai?

Daugelyje gyvenimo sričių optimizavimas yra labai naudinga savybė, tačiau azartinių žaidimų pasaulyje būvimas pernelyg optimistiškai nusiteikusiu gali tapti pernelyg rizikingu.

Bandymas atsitiktinumui suteikti prasmę

Noras atsitiktinumui suteikti prasmę yra natūralus. Bėgant metams daugybė azartinių žaidimų žaidėjų bandė sukurti pačias įvairiausias strategijas, kurios jiems padėtų laimėti, tačiau to padaryti jiems niekuomet nepavyko. Todėl jokiu būdu nereikėtų manyti, kad egzistuoja tam tikros statymų sistemos, kurios galėtų padidinti laimėjimo tikimybę. Visa tai tiesiog neegzistuoja.

„Beveik pavyko“ neegzistuoja

„Beveik laimėti“ gali atrodyti pakankamai smagu. Kai kurie žmonės yra klaidingai įsitikinę, kad jei jiems beveik pavyko laimėti, neilgai trukus jiems iš tikrųjų pavyks. Tačiau būtina suprasti, kad „beveik pavyko“ tiesiog neegzistuoja.

„Karšti“ ir „šalti“ lošimo automatai – jų nėra

Labai dažnas mitas tarp azartinių žaidimų mėgėjų yra susijęs su „karštais“ ir „šaltais“ lošimo automatais. Kai kurie vartotojai tiki, kad tam tikri lošimo automatai gali labai dažnai ir daug išmokėti, kai tuo tarpu kiti beveik niekuomet neišmoka. Tačiau akivaizdu, kad tai taip pat yra tik dar vienas mitas, kuriuo žaidėjai bando pateisinti savo pralaimėjimus.

„Aš matau tik tai, ką noriu matyti“

Yra visiškai natūralu susikoncentruoti į tai, kas vyksta šią akimirką – ypač, jei visa tai yra susiję su laimėjimu. Tačiau tai gali pakišti koją ir nulemti labai didelius finansinius praradimus. Todėl kalbant apie azartinius žaidimus niekuomet neturėtų būti susitelkiama tik į esamą akimirką.

Laimėjimai yra nenuspėjami

Noras laimėti gali būti akinantis. Žinojimas, kad kiekvienas naujas žaidimas gali būti nauja galimybė laimėti, neretai sukuria labai pavojingas ir klastingas sąlygas, kuomet žaidėjui tampa sunku pasitraukti. Tačiau bet kurių azartinių žaidimų atveju laimėjimai yra visiškai nenuspėjami. Tai reiškia, kad jie visuomet yra atsitiktiniai, todėl nepaisant to, kiek laiko bus praleidžiama žaidžiant pasirinktą kazino žaidimą, laimėjimo tikimybė nepadidės.

Niekada negalima pradėti „vaikytis“

Laimėjimo „vaikymasis“ gali atrodyti kaip labai patrauklus sprendimas, tačiau azartinių žaidimų srityje tai yra pats tiesiausias kelias į nesėkmę ir praradimus. Todėl jokiu būdu negalima sau leisti pasiduoti tokiam potraukiui ir siekti savo norą „vaikytis“ laimėjimų suvaldyti.

Kontrolės iliuzija

Statymų atlikimas, mygtukų paspaudimas, kortų pasirinkimas – visa tai yra veiksmai, kuriuos atlieka azartinių žaidimų žaidėjai. Tačiau ar iš tikrųjų jie kontroliuoja žaidimą? Atsakymas yra labai paprastas – tikrai ne. Žaidėjai neturi jokios kontrolės, o tai reiškia, kad dažnai jie susikuria kontrolės iliuziją.

„Stebuklai“ ir „magija“

Ar kada nors buvote susidūrę su situacija, kuomet kažko labai norėjote ir tai įvyko? Kaip manote, ar tai buvo stebuklas, ar tik smagus sutapimas? Daugybė lošėjų yra linkę ieškoti „magiško“ elemento, kuris jiems padėtų lengviau laimėti ir pritrauktų sėkmę. Tačiau nereikia nė sakyti, kad visa tai neegzistuoja, todėl jei bandoma įsivaizduoti, kad vien ilgą laiką galvojant apie būsimą laimėjimą bus galima greitai laimėti, akivaizdu, jog neilgai trukus teks labai nusivilti.

Daugiau informacijos galima rasti tinklapyje.

Pagaliau atrasta savo tiesa apie psichologiją

rasytojas on 2010-09-19

Psichologija pradėjau domėtis, galbūt, po įkvepiančių filmų („Sutrikęs gangsteris”, „Psichoterapija”) ar nuostabių serialų apie gydytojus („Daktaras Hausas”, „Dakterė Kvin”, „Sopranai”). Netgi dr.Yalomo knygose jo ir pacientų santykiai įdomūs, pokalbiai nekasdieniški, lavinantys protą, problemos -svarbios.

O šventas naivume.. Neveltui sakoma, kad 80 procentų žmonių – vidutiniokai. Tai – tikra tiesa. Ir, kas blogiausia, jie sukuria apie 99% viso psichologo darbo krūvio. Jei tikitės, mielieji, jog tapus psichologu, psichoanalitiku ar psichoterapeutu jūsų gyvenimas taps įdomesnis ir jausitės keičią pasaulį – nusivilsite. Kasdien jus trukdys menki žmogystos su savo niekingom problemom, kurias susikūrė patys ir iš tiesų net nenori jų spręsti. Taip, jie ateina pas „daktarą”, bet tik tam, kad gautų greitą ir neskausmingą „Placebomolio” tabletėlę, kuri akimirksniu išspręstų visas bėdas. Netgi gavę patarimą ar vaistų, jie bambės, kad jie nepadeda tuoj pat, kaip koks validolis, ir nedarys nieko, kad patys sau padėtų.

Blogiausia, jog kasdien jums bus brukamos tos pačios nereikšmingos būsenos, ir kiekvienas žmogus įsivaizduos, kad jos yra jo vienintelio, unikalios ir svarbiausios pasaulyje, ir jog niekas negali suprasti, kaip jis jaučiasi, ir kaip jam blogai. Dėl nesuprantamų priežasčių jie susikūrė ir toliau gyvena tose pačiose tas būsenas sukėlusiose sąlygose – dirba po 20 valandų emigracijoje, kenčia alkoholiką sutuoktinį, apgaudinėja draugę su jos draugu, ir dėl to labai graužiasi… Ir jiems turi padėti galvos daktaras! Ir įtikinėti „nebedaryk taip” reikės bent 20 kartų, nes „pacientas” skųsis „aš viską suprantu, žinau!.. bet man kitaip nesigauna… pasakykit, kaip išmokt pasakyt NE?”.

Tikitės bent retkarčiais sulaukti pokalbio apie gyvenimo esmę ir prasmę? Susitikite su profesoriais Šliogeriu ar Milerium iš VU. Arba tiesiog įsmukite į jų paskaitą – šansai bent valandą per metus skirti filosofijai padidės nuo nulio iki šimto procentų. Galų gale, apie kokią filosofiją gali būti kalba su žmogumi iš tų 80%, kurie apie ją nėra girdėję nieko kito, kaip tik tėvų pamokymą „aj, gal nefilosofuok čia”?

Tai štai, kas yra ta psichologija. Masių psichologija, pavadinkime. Filosofinė terapija, aprašyta gerai parduodamose knygose, matyt, tėra tik filosofinė kategorija.

P.S. taip, man neįdomu, jog jus kamuoja nemiga, kai vyras tuo metu geria virtuvėj ar jums sunku susikaupti laisvą dieną, prieš tai dirbus 10 dienų po 16 valandų. Neeikit ir į bažnyčią, nes ten gausit mušt. Placebomolis su aspirinu irgi nepadės. Kabinu chalatą ant vinies. Hau.

Kodėl jūs lankotės šioje svetainėje?

rasytojas on 2008-08-06

Jei tikėjotės rasti čia atsakymą – klydote.

Geriausiu atveju rasite save atitinkantį klausimą, kuris jus ir atvedė čia. Kaip „Matricoje” buvo sakyta pagrindiniam herojui, mes deja turime tik didelį norą sužinoti bei klausimą – „Kas tai yra?”, bet atsakymo niekas negali pasakyti – jį reikia rasti pačiam. O klausimų gali būti daugybė:

Kodėl norėjome savo krepšinio komandos pergalės?
Kodėl tikime horoskopais?
Kodėl pupytės ir o-lialios mums atrodo patrauklios, bet nenorėtume sau tokios žmonos?
Kodėl praeitą savaitę padauginote alkoholio?
Kodėl draugas nesupranta elementariausių dalykų, ir nenori apie tai pasikalbėti ir t.t.

Į visus klausimus gali padėti atsakyti psichologijos mokslas. Į kai kuriuos – biologijos, statistikos bei kiti. Svarbiausia ką turime suvokt – kad pasaulyje yra tvarka, ir niekas nevyksta šiaip sau. Afrikosgentys išžudo ištisus kaimus, prie didžiųjų šalių ambasadų susirenka minios, įsimylima, labdara daroma dėl to paties priežasties ir pasekmės dėsnio.

Pamatyti tuos dėsnius, sąsajas tarp primityvaus elgesio ir sąlygoto pasamoninių darbinių modelių – tokia yra psichologijos paskirtis. Tai mokslas apie viską ir kartu apie nieką – vien šių žinių daugumai nepakanka išmaitinti šeimą – be šių žinių, dauguma neįstengia tos šeimos sukurti.

Tad kodėl TU čia?

Kas yra psichologija?

rasytojas on 2008-04-11

Psichologija – graikiškai mokslas apie sielą, dvasią – mokslas, tiriantis sąmonę, psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimąsi, elgesį.

Terminas imtas naudoti 16 amžiuje, paplito aštuonioliktame, paskelbus darbus „Empirinė psichologija“ bei „Racionalistinė psichologija“.

Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai Viljelmas Wundt’as Leipcige įkūrė pirmą psichologijos laboratoriją. 20 amžiaus pradžioje naujuoju psichologijos „tėvu” tapo Sigmundas Froidas.

Didžiausią įtaką šiuolaikinei psichologijai daro šiuolaikinės kalbotyros, medicinos, filosofijos, matematikos darbai, netgi kompiuterių mokslas. Šiandien savo reikšmę prarado asocianizmas bei funkcinė psichologija, o biheviorizmo kritika parodė, kad neįmanoma sukurti pilnavertės psichologijos teorijos, atmetančios vidinius psichikos procesus.

Gelmių psichologija atsisakė biologinės (instinktais paremtos) pasąmonės interpretacijos, ėmė tirti žmogaus psichiką sąryšyje su visuomene.

Išsivystė humanistinė psichologija, tirianti psichiką iš egzistencialistinių, fenomenologinių
pozicijų, priešpastatanti save kognityvinėms psichologijos srovėms.

Pastaruoju metu atsirado įvairios taikomosios psichologijos kryptys – darbo, sporto, valdymo ir kitos, kurių jau galima mokytis ir Lietvos universitetuose kaip psichologijos mokymo programų krypčių.