Kuo naudingos petražolės?

rasytojas on 2020-07-29

petražolės

Petražolėse yra daug įvairių maistinių medžiagų A, K, C, E, tiamino, riboflavino, niacino, vitamino B6, B12, pantoteno rūgšties, cholino, folatų, kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, kalio, cinko ir vario. Petražolių lapeliuose yra angliavandenių, baltymų ir šiek tiek sveikųjų riebalų.

Kaulų ir sąnarių sveikatai

Petražolėse esantis vitaminaas K palaiko kaulų tankį, saugo nuo lūžių ir skilimų. Kartu su kitais petražolėse randamais kaulams naudingais elementais- kalciu, fosforu, vitaminu D ir magniu- poveikis dar sustiprėja. Šiam augalui taip pat priskiriamos sąnarių uždegimą malšinančios savybės: vitaminas C ir betakarotenas turi priešuždegiminį poveikį. Petražolės  gali padėti palengvinti vieną iš artrito simtomų- pagerinti šlapimo rūgšties šalinimą.

Širdies sveikatai

Petražolėse esama folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų. Šis junginys, be kitų funkcijų organizme, atlieka ypatingą vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą. Folio rūgštis dalyvauja procese, kuriuo metu neutralizuojamos potencialiai pavojingos homocisteino molėkulės. Didelis  homocisteino kiekis žaloja kraujagysles, o jo perteklius yra tiesiogiai siejamas su padidėjusia širdies insulto ar infarkto rizika, ypač žmonėms sergantiems aterosklerozei ar diabetine širdies liga. Todėl sergantiems šiomis ligomis  rekomenduojama valgyti maisto produktus, turinčius folio rūgšties.

Petražolių auginimas                            

Petražolės mėgsta purią priemolio ir priesmolio dirvą. Pirmą kartą žemę rekomenduojama apdirbti rudenį, giliai sukasant ir pašalinant piktžolių šaknis.  Geriausiai petražolės jaučiasi atvirose vietose. Sėjama į trijų centimetrų gylį rudenį sėklos turi būti sausos, o pavasarį sėjama balandžio pabaigoje. Dirva turėtų būti tokia, kad nesusidarytų kieta plutelė paviršuje. Pasėjus užpilama plonu durpių ar komposto sluoksniu. Ankstesnį derlių galima gauti , kai į dirvą  sodinamos petražolės, paruoštos vazonuose ar dėžese.

Petražolių paruošimas

Petražolės nuimamos kai lapai pasiekia 15-20 cm. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys džiovinamos, šaldomos, konservuojamos. Džiovinimui petražolės renkamos sausos. Jos nuplaunamos, nusausinamos ant popieriaus ar drobės, vėliau smulkiai supjaustomos ir padedamos gerai vedinamoje patalpoje. Išddžiuvusios sudedamos į stiklinius indus, laikoma tamsioje patalpoje.

Krapai ant palangės

rasytojas on 2019-11-29

krapai

Prasidėjus rudens ir žiemos sezonui, daugelis mūsų pasigenda šviežių prieskoninių daržovių bei žalumynų. Žinoma, šiandieną jų bet kuriuo metų laiku galima rasti bet kuriame prekybos centre ar turguje. Tačiau tikrai nieko nėra sveikiau ir gardžiau už pačių užsiaugintus. Šį kartą pakalbėkime apie krapus.

Kaip visą žiemą turėti šviežių krapų?

Krapai – visiškai nereiklus augalas. Juos labai paprasta auginti. Sėti juos reikia į dėžutes arba vazonėlius kartu su kitais augalais. Arba galima ir atskirai. Krapų sėklas sėkite į purią, drėgnoką dirvą, užberkite lengvu plonu žemių sluoksniu. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.

Pirmieji daigai pasirodo jau po 2 savaičių, o po mėnesio – gausiai suveši lapai. Krapams reikia daug tiesioginės saulės šviesos. Dėl šios priežasties, vazonėlius arba dėžutes su krapais rekomenduojama laikyti ten, kur būna daugiau ryškios šviesos. Šis prieskonis geriausiai auga esant apie 16-18 laipsnių temperatūrai.

Skinti krapus geriausia kuomet augalas jau tvirtas. Tačiau reikia stengtis nenuskinti visų lapų.

Kad krapai nepradėtų žydėti, jiems turi nepritrūkti drėgmės.

Specialistai pataria ant palangės auginti kompaktiškus, žalumyninius krūminius, skirtus lapų auginimui krapus. Šiai dienai išvesta naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą, nes jie neturi polinkio greitai žydėti, o per visą žiemą galima skinti tik šoninius lapus. Ypač tam tinka veislė „Sari“. Šios veislės augalai gerai auga esant silpnesniam apšvietimui žiemą. Taip pat galima sėti „Mammoth“ veislės krapus.

Taigi, bulvių mėgėjai, kuriems krapai yra nepakeičiamas prieskonis, net ir žiemą gali mėgautis šviežiu jų aromatu bei skoniu. Auginkite krapus ant palangės ir tikrai nepajusite vitaminų ir mineralinių medžiagų stygiaus.

 

Rudens darbai sode ir darže

rasytojas on 2019-09-30

obuolys

obuolys

Kad ir kaip būtų gaila, vasara baigėsi. Gamtoje vis daugėja ženklų, skelbiančių rudens pradžią. Daržininkams, sodininkams ir ūkininkams tai reiškia rudeninių darbų gausą. Tad kokių gi sodo ir daržo darbų reikėtų nepamiršti rudens mėnesiais?

Kokie darbai laukia darže?

Jei rugpjūtį nesuspėjote nuimti žieminių ir vasarinių česnakų, dabar pats laikas juos iškasti. Česnakai kasami, kai augalo stiebelis pasidaro tiesus, skiltelės lengvai atsiskiria, o svogūnas pasidengia ne mažiau kaip 2-3 išoriniais lukštais. Imdami derlių, žiedstiebį sutrumpinkite, virš svogūno palikdami 1,5-2 cm.

Koks gi ruduo be vieno svarbiausių ir didžiausių darbų – bulviakasio. Prieš sandėliuodami, nukastas bulves išdžiovinkite. Taip pat, kasant, pravartu bulves išrūšiuoti į dideles, vidutines ir mažas.

Rudeniui įsibėgėjant, rekomenduojama sukasti bei papildomai perkasti dirvožemį, kuriame kitais metais planuojate sodinti daržoves, uogas, prieskonines žoleles ar žalumynus. Perkasdami dirvą, kruopščiai išrinkite augalines atliekas, atsižvelgdami į dirvožemio savybes ir būklę, patręškite organinėmis ar mineralinėmis trąšomis.

Ką rudenį veikti sode?

Pagrindinis rudens darbas sode – surinkti ir sutvarkyti vaisius bei uogas. Jei norite vaisių pasidėti žiemai ir jais ilgai mėgautis, rinkite subrendusius, kai kotelis gerai lūžta nuo šakos. Kad neužkrėstumėte augalo, nepalikite ant šakų ir ligotų vaisių.

Ruduo ne tik derliaus nuėmimo, bet ir sodinimo metas. Juk didelę dalį vaiskrūmių ir vaismedžių rekomenduojama sodinti būtent rudenį. Antroji rugsėjo pusė tinka uogakrūmių, dekoratyvinių bei spygliuočių krūmų sodinimui bei persodinimui.

Nepamirškite nupurkšti vaismedžių nuo ligų ir kenkėjų. Tam puikiai tiks tirpalas, pagamintas iš 700 g karbamido, 50 g vario sulfato ir 10 l vandens. Taip sunaikinsite grybelinių ligų pradus bei žiemoti besiruošiančių kenkėjų kiaušinėlius. Sugrėbkite nukritusius lapus. Žiemai vaismedžius apriškite klijų juostomis.