Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems, kunigai ir pardavėjai ragina džiaugtis, apdovanoti artimuosius rūpesčiu bei dovanomis, o psichologai bei kiti gydytojai perspėja apie laukiančią pošventinę depresiją.
Užpernai 178 pasaulio valstybių „laimingumo reitinge“ Lietuva užėmė 155 vietą. Kaip visada, mus aplenkė estai, o mes aplenkėm latvius. Taip pat aplenkėm Zimbabvę, tačiau nusileidom Etiopijai. Ką jau kalbėt apie Zambiją, Bangladešą ar Lenkiją, kurioje žmonės laimingesni jaučiasi kelis kartus labiau, nei lietuviai. Pernai sekėsi dar blogiau – smuktelėjome dar porą pozicijų, mus aplenkė net Uganda, prieš tai buvusi 156-ta.

Kas dėl visko kaltas ir ką daryti?

Cekuolis 
Greičiausiai net A.Čekuolis nežino atsakymo į pirmąją šio klausimo dalį. Nors jei ir atsakytų, ką tai pakeistų? Ar būtume mažiau nelaimingi, kai vėl sumažės socialinės išmokos, nepateksime į ketvirtfinalį, latviai geriau pasirodys Eurovizijoje? Motina Teresė sakė: „Vakarykštė diena praėjo, rytdiena dar neatėjo – turime tik šią dieną, tad pradėkime dabar“. Tai geriausias atsakymas į pastraipos antraštę. Neeikvokime energijos kapstymuisi po istorijos šešėlius, neieškokime pasiteisinimų, kodėl buvom – tokie ar anokie – niekam iš tiesų tai nerūpi.

Visas neblogas straipsnis – Delfi >>