Psichologas Vilniuje

Psichologas Vilniuje yra dažnai sutinkama profesija ir siūloma paslauga. Tai tampa labai natūraliai suprantama paslauga. Juk kai skauda pilvą – kreipiamės į gydytoją, kai skaudą kažką viduje emociškai – psichologas yra tas žmogus, kuris gali mums padėti. Psichologas Vilniuje siekia padėti jums susitvarkyti su savo problemomis, kurios galbūt nėra išsprendžiamos taip paprastai. Kartais savęs analizė yra ilgesnis procesas ir reikalauja daugiau pastangų. Tokiuose situacijose psichologas Vilniuje yra tai, ko jums gali reikėti. 

Psichologas Vilniuje: porų konsultacijos

Atsiradus iššūkiams poroje psichologas Vilniuje gali padėti išsiaiškinti iš kur tos problemos kyla, kaip su jomis tvarkytis, kad santykiuose vėl įsivyrautų harmonija. Atsiradus problemoms ne visada užtenka tik pasikalbėti vienam su kitu. Kartais trečias žmogus gali padėti geriau suprasti savo partnerį. Toks žmogus gali būti psichologas Vilniuje. Kartais problemos poroje atsiranda dėl asmeninių potyrių buvusiuose santykiuose ar net santykiuose su šeima. Dėl to kitam žmogui gali būti sunku suprasti kito jausmus, jei pats nėra to patyręs. Psichologas Vilniuje gali padėti partneriams suprasti vienas kito išgyvenimus ir patirtis. Tai padeda augti poroje ir gilinti tarpusavio ryšį. 

Psichologas Vilniuje: kur ieškoti?

Psichologas Vilniuje gali būti privatus arba dirbantis valstybinėje ligoninėje. Siuntimą pas psichologą Vilniuje gali išrašyti ir jūsų šeimos gydytojas. Tačiau dažnai žmonės renkasi privačius psichologus Vilniuje, nes priėjimas prie jų greitesnis, o ir pasirinkimas didesnis. Kartais pirmas sutiktas psichologas Vilniuje gali nebūti tinkamas jums, todėl gali tekti kiek ilgiau paieškoti tinkamo. Ieškoti galima tiek socialinėje medijoje, tiek Google paieškoje. Yra net tokių socialinės medijos paskyrų, kurios gali būti ne tik naudingos savo psichologo Vilniuje paslaugomis, bet ir taip pat pačiu turiniu, kuriuo dalinasi. Taip pat, kai kurios svetainės kaupia įvairias paslaugas ir jas pristato pagal temas naršytojams. Taip susirasti psichologą tampa lengviau. Psichologas Vilniuje taip pat gali būti ir rekomenduotas draugų ar šeimos. Nereikia bijoti, kad psichologas Vilniuje jau kalbėjęs su jūsų artimaisiais, nes pokalbis tarp psichologo ir paciento yra konfidencialus. Psichologas Vilniuje neturės išankstinės nuomonės apie jus, tačiau būkite tikri, kad tai yra tas žmogus, kuris jums tikrai padės. 

Reiki gydymas

reiki

Reiki gydymas – tai vadinamoji psichoreklasacija, skirta harmonizuoti žmogaus kūną ir psichiką. Reiki gydymas gali būti atliekamas meditacijos būdu bei energetinėmis praktikomis, kurios geba subalansuoti energinę sistemą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pasitelkiant meditacijas, žmogus geba pats save pagydyti. Tiksliau visos blogos emocijos atsiliepia ne tik žmogaus nuotaikai, bet ir iššaukia ligas. Teigiama, kad visos ligos dažniausiai yra psichosomatinės kilmės. O Reiki gydymo metodai padeda sumažinti nerimą, įtampą, savikritiką. Tokiu būdu padidinamas žmogaus veiklumas, suteikia daugiau energijos, atsiranda laimės ir pilnatvės jausmas.

Tie, kurie nepraktikuoja meditacijų, jogos ar kitų panašių praktikų, yra kupini pačių įvairiausių vidinių psichologinių ir emocinių blokų. Šie blokai dažniausiai ateina iš žmogaus aplinkos – šeimos, mokyklos. Tai daro didžiulę žalą žmogaus vidinei ir psichologinei būsenai, nors jis gali to nesuprasti.

Apie tai, kas yra Reiki gydymas, apie meditacijas ir jų naudą daug informacijos pateikiama rutareiki.com. Iš tiesų – tai pagalba ne tik kūnui, bet ir dvasiai, padedanti įveikti stresą, sugrąžinti harmoniją ir dvasinę ramybę. Žmogus gali išmokti meilės sau, meilės aplinkiniams, priimti visus tokius, kokie jie yra. Vienas iš svarbiausių dalykų yra meilė sau. Kartais žmonės tai maišo su savimeile, tačiau taip nėra. Tik kupinas meilės ir pilnatvės žmogus gali spinduliuoti ramybę ir meilę kitiems. O tai neįmanoma, jei nuolat kenki sau, kritikuoji save.

Meditacijos metu žmogus susitelkia į save, į savo protą, netgi į savo kalbėseną ir elgesį su savimi ir kitais. Tik kai nurimsta protas ir išsilaisvinama iš kasdienių rūpesčių, žmogus ima kitaip matyti situacijas ir realiai jas vertinti. Iki tol, tai būna emocijų ir nerimo iššaukti poelgiai, galų gale daug kas yra tik mūsų įpročiai.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Susiduriate gyvenime su sunkumais? Jie Jums kartais trukdo matyti, kad kasdien yra ir daug šviesių, gražių akimirkų? Tokiu atveju siūlome bendradarbiauti su specialistais, kurie gali padėti Jums vėl šypsotis. Žinoma, žmogaus psichologija yra sudėtingas dalykas, tad  ne visada viską pavyksta išspręsti. Tačiau bent jau bandyti – būtina.

Kada psichologija Jūsų gyvenime turi užimti svarbesnę vietą? Tada, kai gyventi tampa sunku ir kai šį sunkumą sukeliančių problemų nebepavyksta nugalėti patiems. Psichologai jūsų problemų tikrai neišspręs, tačiau jie gali būti nepamainomi vedant jus šių problemų sprendimo link. Galiausiai viskas priklausys tik nuo Jūsų.

Kadangi psichologija yra sudėtingas mokslas, natūralu, kad į pagalbą turi ateiti tie, kurie baigę mokslus ir žino, kaip padėti. Tačiau ar tai reiškia, kad pokalbis su artimais žmonėmis neturi jokios naudos? Tikrai turi ir labai daug. Dažniausiai reikia labai mažai, kad pojūčiai būtų geresnis. Svarbiausia – kalbėtis ir dar svarbiau – nebijoti pasakyti tai, kas Jums neduoda ramybės.

Taip pat siūlome išbandyti skirtingas terapijas. Daugelis klaidingai galvoja, kad pirmiausia specialistai rekomenduoja vaistus ir tai yra pats dažniausias problemų sprendimo būdas. Tikrai ne. Dažniausiai patariamos įvairios (psicho)terapijos, kurių metu mokomasi geriau pažinti save ir tuo pačiu skirtingas problemas bandyti išspręsti tiesiog išmokstant daugiau kalbėtis su pačia savimi.

Taip pat reikia nepamiršti, kad nors specialistai mums labai padeda, tačiau kiekvienas asmuo gali pats padėti sau. Dažniausiai savijauta būna geresnė, kai žmogus daugiau dėmesio skiria savo gyvenimui ir tuo pačiu bando gyventi kuo sveikiau. Tai apima ir tokius fizinius dalykus kaip kad sveika mityba bei didesnis fizinis aktyvumas. Net ir tai gali padėti geriau jaustis, tad išbandyti verta, tiesa?

Kadangi rinkoje galima rasti labai daug skirtingų specialistų – visada verta kuo daugiau pasidomėti skirtingais, kad pavyktų rasti geriausius. Taip pat skaitykite atsiliepimus apie skirtingus specialistus, pasidomėkite, kokias terapijas jie taiko, kad pacientui pavyktų susitvarkyti su vidinėmis problemomis.

Svarbiausia yra kuo skubiau kreiptis į specialistą, jeigu Jums atrodo, kad nebepavyksta susitvarkyti su savo emocijomis. Juolab, psichologija turi būti sprendžiama supratus, kad tam reikės laiko. Visgi, rezultatas gali būti laimingas gyvenimas ir Jūs esate to verti.

 

 

 

100 psichoanalizės klausimų ir atsakymų

Rekomenduoju R.Milašiūno knygą „Psichoanalizė. 100 klausimų ir atsakymų”, kuri iš praktinės pusės atsakys į bendrą globalų klausimą „Kas ta psichoanalizė”, kuo ji skiriasi nuo psichiatrijos, psichoterapijos ar relaniumo vartojimo. Šiandien vis labiau domimasi psichoanalize – gydymo ir savęs pažinimo metodu, sukurtu XIX–XX amžių sandūroje. Šis metodas sukėlė tikrą supratimo apie žmogaus psichiką revoliuciją, pradėjo naują erą ne tik medicinoje, bet ir kultūroje, filosofijoje, todėl natūralu, kad žmogui, norinčiam susivokti savyje ir pasaulyje, iškyla nemažai klausimų. Knygoje stengiamasi atsakyti į daugelį iš jų – pradedant tuo, kas yra psichoanalizė ir kur jos ištakos, baigiant atidžiu žvilgsniu į asmenybę – psichikos funkcionavimą, sapnų vaidmenį ir vaikystės išgyvenimų svarbą, vidinių konfliktų priežastis, ribą tarp normos ir ligos.
Žmogus yra labai sudėtinga būtybė – jo psichiką sukuria ir valdo glaudžiai susiję genetiniai, biologiniai ir psichologiniai veiksniai. Žmogus gyvena išoriniame pasaulyje, tačiau pastarąjį neretai iškraipo jo vidinis pasaulis, suformuotas vaikystės patirties, santykių su tėvais, artimaisiais… Maža to, vidinį pasaulį gali keisti ir nauji ryšiai su žmonėmis.
Psichoanalizė (iš gr. ψυχή (psyche) ‘siela’ + ανάλυσις (analysis) ‘tyrimas’) yra keletas susijusių teorijų, aiškinančių proto veikimą. Pagal šias teorijas tik atradus gilumines, praeityje (dažniausiai vaikystėje) esančias priežastis, galima koreguoti dabartines individo problemas. Dauguma žmonių neurozių ir antisocialių veiksmų kyla dėl vienos ar kitos energijos užslopinimo, įvykusio vaikystėje (seksualinių traumų ir pan.). Dalis šių dalykų būna suvokiami sąmoningai, tačiau dalis veikia tik pasąmonėje, netiesiogiai įtakodami žmonių norus ir veiksmus. Psichoanalitikai, padedantys žmonėms, dažniausiai naudoja asociatyvinius metodus, bandydami išsiaiškinti užslopinimų priežastis bei padėti žmonėms išspręsti dvasines problemas. Sąvoka taip pat taikoma apibūdinti gelmių psichologijos, psichiatrijos metodą, kurį, apie 1890 m. pradėjo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas. Tai metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti (suprasti) žmogaus elgesio motyvus, neįsisąmonintus (glūdinčius pasąmonėje) jausmus, mintis. Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmund Freud. S.Freud ieškojo neurozių priežasčių ir gydymo būdų, tačiau jo teorijos peržengė medicinos mokslo ribas. Psichoanalitiniai metodai taikomi socialiniuose moksluose, filosofijoje, kultūrologijoje. Laikotarpiu po S.Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms sichoterapijos mokykloms.
Apie knygos autorių: RAIMUNDAS MILAŠIŪNAS

Milasiunas
1981-1987 – VU Medicinos fakultetas 1994 – Stažuotė Zalcburgo – Niujorko Cornello universiteto mokymo programoje (Zalcburgas, Austrija) 1992 – 1996 – Transakcinės analizės studijos Europos transakcinės analizės asociacijos mokymo programoje 1998 – 2003 – Psichoanalizės studijos Tarptautinės psichoanalizės asociacijos mokymo programoje Amsterdame (Olandija) 2003 – 2005 – Psichoanalitinės psichoterapijos mokytojų rengimo programos dalyvis Olandijos psichoanalitinės psichoterapijos draugijoje
1988 – 2004 VU Psichiatrijos klinikos asistentas, rezidentų vadovas 1991 – 2001 – Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras – psichoterapeutas 1996 – 2000 – LR Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis psichiatras 2000 – 2005 – LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas psichoterapijai 2001 – 2002 UAB “Šeimos gydytojas” psichiatras- psichoterapeutas Nuo 2002 – Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichoanalitikas Nuo 2000 – KMU psichoanalitinės psichoterapijos mokytojas Nuo 2002 – VU individualiosios psichodinaminės psichoterapijos mokytojas
Nuo 1988 – Lietuvos psichoanalizės draugijos narys (nuo 1998 – Etikos komisijos pirmininkas, nuo 2002 – Mokymo komiteto narys, nuo 2002 – prezidentas-elektas, nuo 2004- prezidentas) Nuo 2003 – Amsterdamo (Olandija) psichoanalizės studijų programos mokymo komiteto narys Nuo 2004 – Olandijos psichoanalizės draugijos ir Tarptautinės psichoanalizės asociacijos narys

Psichoterapija-sielos gydymas

Psichoterapija, išvertus iš graikų kalbos – sielos gydymas.Tai psichinių ir emocinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.

Nereikėtų painioti su PSICHIATRIJA bei PSICHOLOGIJA – terapija yra gydymas, tuo tarpu psisichologija yra mokslas apie, bandymas sisteminti ir suprasti kas, kodėl ir kaip.

Psichologas, paprastai šnekant, tėra „gudrus žmogus”, kuris suvokia, tarkim, kodėl atsiranda tam tikrų darbuotojų grupių nepasitenkinimas darbu arba socialine padėtimi, bet ne tas, kuris jiems skiria „Relaniumo”.

Psichoterapeutas – tas, kuris žinodamas psichologiją, bei sekdamos kuriuo nors metodu, stengiasi žmogui padėti, pagydyti nuo įvairių sielos negalavimų.

Pirmą kartą terminas panaudotas 1872 m D. H. Tuke knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vieną iš skyrių pavadinus „Psichoterapija“.

psichoterapija

Išskiriamos šios psichiatrijos kryptys:

Gelmių psichologija
Analitinė psichologija (C.G. Jungas)
Grupinė terapija (J.Rattneris)
Individualioji psichologija (A.Adleris)
Vizualizacijos psichoterapija
Pozityvioji psichoterapija (N.Peseschkian)
Psichoanalizė – (S.Froidas)
Autogeninė psichoterapija
Hipnotinė psichoterapija
Transakcinė analizė
Psichoanalizė pagal H.Kohut