Ligos Archives - Page 2 of 5

Profesorė dermatologė M. Bylaitė-Bučinskienė: Apsaugai nuo virusų būtinas ir rankų drėkinimas

rasytojas on 2020-03-23

Šiuo metu daugiau nei įprastai dėmesio skiriant rankų plovimui, jų dezinfekavimui, specialistai pastebi ir pirmąsias su tuo besirandančias rankų odos problemas – pažeidus hidrolipidinį barjerą oda perdžiūsta, skilinėja, rausta, gali rastis žaizdelių. Gydytoja dermatovenerologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė išskiria pagrindines rankų priežiūros taisykles pasaulinės koronaviruso pandemijos metu ir išsako dažniausiai daromas klaidas. Profesorė atkreipia dėmesį, jog daugelis nežino, kad rankų drėkinimas ir reguliariai naudojamas rankų kremas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne ką mažiau nei taisyklingas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas.

„Pirmenybę reikėtų teikti vandeniui ir muilui – tinkamai plaunant rankas 20-25 sekundes nuo odos, nagų, panagių pakankamai gerai pašalinami mikrobai ir pavojingi virusai. Virusų plitimui labai svarbus pats viruso kiekis ant paviršių. Dėl to ypatingai svarbu rankas plauti kaskart grįžus namo. Tai pirmas dalykas, kurį turime padaryti įėję pro duris“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.

Anot profesorės, esant viešojoje vietoje reiktų stengtis prie nieko nesiliesti, o jei tai neišvengiama, naudoti pirštines.

Tačiau jei visą dieną esate namuose ir nei vienas iš namiškių neina į lauką, tuomet rankų higiena šiuo metu neturėtų daug skirtis nuo mums įprastos kasdienės. Juk ir anksčiau rankas plaudavome maždaug 6-10 kartų per dieną, priklausomai nuo to, kiek dažnai lankomės tualete, liečiame nešvarius daiktus nuo žemės, ruošiame valgį ir panašiai.

Prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė dabar renkantis muilą ragina pirmiausia atsižvelgti į savo rankų odos būklę – jei ji linkusi sausėti, vertėtų rinktis drėkinančių savybių turinčius muilus, jei oda normali, tuomet puikiai tiks įprastinis rankų muilas ar mėgiamas dušo prausiklis. Vis dėlto specialistė pataria vengti ūkinio muilo (tokių rekomendacijų jau matyti internete), mat jis yra agresyvus ir gali stipriai pažeisti hidrolipidinį apsauginį rankų odos barjerą.

Dezinfekuoti, tačiau nepersistengti

„Dezinfekcines priemones tokias kaip valomieji geliai, dezinfekciniai skysčiai, servetėlės ir pan. vertėtų naudoti tik tuomet, kai po tiesioginio kontakto buvimo nėra galimybės nusiplauti rankų“, – tikina gydytoja dermatovenerologė.

Asmeninei higienai tinka įvairios dezinfekcinės priemonės, kuriose alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 60 proc. Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, dėl tokios alkoholio koncentracijos vertėtų rinktis dezinfekuojančius produktus, kurie ne tik apsaugo, bet ir tuo pačiu drėkina odą: „Dauguma valomųjų ir dezinfekcinių gelių savo sudėtyje turi ir drėkinančių komponentų. Dėl to tokios priemonės ne taip išsausina odą ir mažiau pažeidžia apsauginę plėvelę, kaip, pavyzdžiui, dezinfekciniai skysčiai. Žinoma, jei pasiseka ir tokių dezinfekuojančių gelių randate nusipirkti.“

Vis dėlto dermatologė perspėja – negalima persistengti. Perteklinis įvairių dezinfekcinių priemonių ar net paprasčiausio muilo ir vandens naudojimas gali tapti ūminio rankų odos uždegimo, dermatito priežastimi: „Dabar ypatingai svarbu neprarasti sveiko proto. Stebėdama aplinką matau, jog nemaža dalis žmonių dėl susiklosčiusios situacijos jaučia nerimą, nervinę įtampą ir stresą, bei jau perdėm uoliai užsiima rankų higiena, jas dezinfekuoja be atvangos. Nervinis fonas taip pat blogina odos būklę, skatina jos sausėjimą. Todėl tikiu, kad labai svarbu ne tik rankų, bet ir minčių higiena.“

Nepamiršti nuolat drėkinti

Anot medikės, retas kuris pagalvoja apie tai, jog rankų drėkinimas ir reguliariai naudojamas rankų kremas gali padėti apsisaugoti nuo virusų ne ką mažiau nei taisyklingas rankų plovimas muilu ar jų dezinfekavimas. Pasak prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, kuo oda sausesnė, tuo užsikrėsti virusu rizika didesnė: „Mūsų odą dengia hidrolipidinis-apsauginis sluoksnis. Tai natūralus odos barjeras, tarsi plėvelė, kuri dengia ir saugo mūsų organizmą. Tačiau dezinfekcinės priemonės, muilas ar net paprasčiausias vanduo sausina odą. Dėl dažno jų naudojimo oda gali sutrūkinėti, parausti. Tuomet ir kenkėjams, virusams bei mikrobams tampa lengviau patekti į mūsų organizmą.“

Todėl norint atstatyti natūralią rankų apsaugą, būtina jas nuolat drėkinti ir maitinti. Drėkinančius, maitinančius kremus, losjonus ar tepalus specialistė pataria rinktis priklausomai nuo odos būklės. Jei oda sausa, paraudusi, suskerdėjusi, tuomet vertėtų pasirūpinti ne tik drėkinimu, bet ir ilgalaikiu odos maitinimu, o rankas kremu tepti po kiekvieno plovimo ar dezinfekavimo. Na, o jei odos būklė normali – rankas gali pakakti vieną ar du kartus per dieną patepti drėkinančiu rankų ar kūno kremu.

Didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamintojos „BIOK laboratorija“ direktorė Romualda Stragienė pastebi išaugusius visų įmonės rūšių muilo pardavimus, mato graibstomą valomąjį gelį rankų higienai „Margarita“, tačiau kremai, skirti rankų ir kūno odos priežiūrai, vis dar išlieka panašiame lygyje kaip įprastai: „Mūsų muilų pardavimai per pastarąsias dvi kovo savaites išaugo keliasdešimt procentų, o kremų rankoms paklausa kol kas pakilo labai nežymiai. Tačiau stebint pardavimus matyti, jog jų poreikį žmonės supras ir jis didės.“

Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti

rasytojas on 2020-01-27

Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką.

„Lietuvoje neturime jokių fiksuotų atvejų ar šio užkrato įtarimų, tačiau artėjant Kinų naujųjų metų šventėms imamės laikinųjų papildomų rizikos valdymo priemonių. Todėl Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų atvykimo salėse keliautojų nuo sausio 25-osios laukia specialistai, kurie teikia informaciją apie koronavirusą, jo riziką bei Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį. Tokios priemonės planuojamos, kol tęsis nepalanki epidemiologinė situacija“, – komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Suvaldyti riziką – pasiruošę

Anot R. Lingienės, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką. Tą įrodė 2019-ųjų gruodį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo organizuotos civilinės saugos funkcinės pratybos.

Didelio masto funkcinėse pratybose imituota situacija, kai apie įtariamą užkrečiama liga sergantį keleivį praneša konkretaus orlaivio įgula.

„Praktika parodė sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą – visi žino savo funkcijas, jų eiliškumą, todėl esame pasiruošę net ir sudėtingiems atvejams. Kartu su 14 atsakingų institucijų treniravomės, kaip suvaldyti situaciją, kuomet į Lietuvą atvyksta virusu užsikrėtęs žmogus. Nors gruodį buvo imituota Ebolos hemoraginės karštligės grėsmė, veiksmų planas būtų analogiškas ir valdant koronaviruso riziką“, – tikina R. Lingienė

Kas vyktų analogiškos situacijos metu? Orlaivio įgulai pranešus apie įtariamą ligos atvejį pradeda veikti patvirtintas planas, keliolika institucijų pradeda pasiruošimą. Orlaivis yra nukreipiamas į Vilniaus oro uostą, kuris gali efektyviai vykdyti tokio pobūdžio operacijas. Iškart informuojami NVSC specialistai ir greitosios medicinos pagalbos atstovai. Būtent NVSC specialistai ir įvertina realią situaciją dėl galimo užkrato, jie pirmieji ir įeina į orlaivį. Galimai užsikrėtęs keleivis ar keletas jų specialioje kapsulėje gabenami į Santaros klinikas, kuriose taip pat yra taikomas itin pažangios priemonės karantinui. Oro uoste, jei yra poreikis, atliekamos keleivių apklausos, orlaivio, patalpų, įrangos nuodugni dezinfekcija.

„Nuolat bendraujame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais, kurie mums teikia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą ir rizikas. Lietuvos oro uostai yra pasitvirtinę veiksmų planą itin užkrečiamų ligų įtarimo ir situacijos valdymo (karantino) atvejams“, – teigia Dainius Čiuplys, Vilniaus oro uosto direktorius.

Centras – Hubėjaus provincijoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis iki sausio 25 d. 7 val. ryto, registruoti 897 patvirtinti naujojo koronaviruso 2019-nCoV infekcijos atvejai. Dėl koronaviruso Kinijoje mirė 26 žmonės. Kitose šalyse užsikrėtusieji fiksuoti Honkonge, Makao, Taivane, Tailande, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Singapūre ir Vietname. Visų šių užsikrėtusiųjų atvejai susiję su kelionėmis į Uhaną arba jie turėjo sąlytį su sergančiaisiais. Taip pat Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino duomenis, kad Prancūzijoje fiksuoti trys viruso atvejai.

Atsižvelgiant į užsikrėtusių, bet nebuvusių Uhane, žmonių skaičių, skelbiama, kad infekcija gali būti perduodama nuo žmogaus žmogui, tačiau ši informacija dar tikslinama. PSO praneša, kad dauguma atvejų yra susiję su Uhano turgavietėmis ar bent jau apsilankymu pačiame Uhane, tarp susirgusių yra ir tokių asmenų, kurie nesilankė šiame mieste, tačiau bendravo su sergančiaisiais. Todėl šiuo metu uždaryti du Kinijos miestai – Uhanas ir Huangangas, o sostinėje Pekine atšaukiami renginiai.

Užsikrėtusiųjų šiuo virusu simptomai – panašūs. Vargina karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas –požymiai panašūs pneumonijai (plaučių uždegimui) priskiriamiems bruožams. Įtariama, kad virusas pavojingiausias mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems sveikatos problemų asmenims.

Grįžtantiems iš Kinijos asmenims, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją (ne vykti tiesiogiai, o informuoti jį telefonu apie pasireiškusius simptomus bei buvusias keliones, vykdyti tolimesnius gydytojo nurodymus), o kelionės orlaiviu metu – informuoti lėktuvo įgulą. Keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo sezoninio gripo likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kelionės. Taip pat specialistai rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į viruso epicentrą.

Visi skrydžiai iš Uhano buvo atšaukti.

Inovatyvus prostatos vėžio biožymenų tyrimas leis vyrams išvengti sudėtingų ir skausmingų tyrimų

rasytojas on 2019-10-14

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC) nuo šiol savo pacientams suteiks galimybę greičiau ir pigiau atlikti inovatyvų neinvazinį prostatos vėžio biožymenų tyrimą, kuris leis ne tik tiksliau nustatyti prostatos vėžio riziką ir agresyvumą, bet ir kai kuriais atvejais išvengti papildomų sudėtingų ir skausmingų tyrimų. Tokią galimybę atveria MDGC pasirašyta sutartis su lietuvių mokslininkų įkurtu molekulinės diagnostikos centru „Diagnolita“, kuris sukūrė neinvazinį molekulinį prostatos vėžio testą, pritaikytą lietuvių vyrų populiacijai.

„Prostatos vėžys šiandien yra dažniausiai pasitaikanti vyrų piktybinė liga Lietuvoje, todėl jos ankstyvai diagnostikai skiriamas ypatingas dėmesys. Į ligos rizikos grupę patenkantys vyrai pirmiausia tiriami atliekant prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, o esant padidėjusiai jo reikšmei – prostatos biopsiją. Tačiau praktika rodo, kad dėl PSA jautrumo beveik pusė biopsijų atliekamos be reikalo, nors tai sudėtingas invazinis tyrimas, dėl kurio vyrai patiria nepatogumų. Skystąja biopsija paremtas molekulinis testas, atliekamas tiriant paciento šlapimą, leidžia tiksliau įvertinti vėžio riziką ir tikimybę, neatliekant sudėtingų, skausmingų tyrimų, t. y. išvengiant kai kuriais atvejais nereikalingos biopsijos. Šis tyrimas itin aktualus pacientams, kurių PSA reikšmė padidėjusi nežymiai ir svarstoma dėl papildomų invazinių tyrimų reikalingumo“, – sako MDGC Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė.

Pasak jos, iki šiol tokie prostatos vėžio biožymenų tyrimai buvo atliekami tik užsienyje, ir tai smarkiai padidindavo tyrimo kainą pacientams, mat paimti mėginiai buvo siunčiami į užsienio laboratorijas. Bendradarbiaudamas su lietuvių molekulinės diagnostikos kūrėjų komanda MDGC tyrimą nuo šiol atliks Lietuvoje, o tai leis tyrimo kainą sumažinti perpus ir reikšmingai sutrumpinti laiką, per kurį pacientai gaus tyrimo rezultatus.

„Mūsų sukurtas testas, pagrįstas molekulinių prostatos vėžio biožymenų analize paciento šlapime, yra daug jautresnis, tikslesnis ir specifiškesnis nei plačiai naudojamas PSA testas, atliekamas tiriant žmogaus kraują. Beje, ši tyrimo metodika buvo sukurta Lietuvoje, o jos klinikinis veiksmingumas ištirtas būtent su Lietuvos, o ne kitų šalių gyventojais. Taigi ji pritaikyta kaip tik mūsų šalies vyrams“, – pabrėžia medicininės molekulinės diagnostikos įmonės „Diagnolita“ direktorius, medicinos biologas Julius Gagilas.

Atliekant šį testą, nustatomi prostatos vėžio biožymenys PCA3 ir TMPRSS2:ERG, kurie daugelio tyrėjų laikomi vienais patikimiausių. Tyrimo rezultatas parodo kliniškai reikšmingo vėžio riziką ir kokia tikimybė, jei būtų atliekama biopsija, kad ji bus teigiama. Jei nustatoma maža kliniškai reikšmingo vėžio rizika, biopsijos galima atsisakyti. Taip būtų išvengta iki 45 proc. nereikalingų biopsijų ir su jomis susijusių komplikacijų. Tiesa, esant didelei kliniškai reikšmingo prostatos vėžio rizikai, galutinė diagnozė ir toliau bus įvertinama imant prostatos audinio mėginį, t. y. atliekant biopsiją.

Gagilo teigimu, savo pridėtine diagnostine verte – kiek jis prisideda prie esamos paciento klinikinės informacijos – Lietuvoje sukurtas testas nenusileidžia JAV sukurtiems ir taikomiems panašiems testams.

Kadangi biožymenų tyrimas atliekamas tiriant šlapimą, pacientui nebūtina specialiai jam ruoštis, tyrimas neinvazinis ir neskausmingas. Tuo tarpu prostatos biopsijos tyrimas yra invazinis, sudėtingas, šiems tyrimams būdinga paklaida, kai biopsija neparodo ligos, jei procesas dar tik prasidėjęs ir darinys labai mažas.

Prostatos, arba priešinės liaukos, vėžys yra viena dažniausiai vyrams diagnozuojama vėžio forma Europoje. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik trys tūkstančiai naujų prostatos vėžio atvejų. Tai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos vyrams nustatomų vėžio atvejų. Kaip ir kitų ligų atveju, gydymo sėkmė didesnė ir ligos prognozė palankesnė, jei ji diagnozuojama anksti.

Per 2019 metų devynis mėnesius iki spalio 1-osios, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pacientų apsilankymų skaičius MDGC augo kiek daugiau nei 12 proc. MDGC Laboratorinės diagnostikos centre per tą patį laikotarpį atlikta beveik 8 proc. daugiau tyrimų nei pernai, tarp jų nuosekliai augo ir prostatos vėžio diagnostikai skirtų tyrimų paklausa. Iš viso kasmet šioje laboratorijoje atliekama per 300 tūkst. įvairių laboratorinių tyrimų.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras yra vienas privačios medicinos pradininkų Lietuvoje, veikiantis jau beveik 25 metus. Kasmet jame apsilanko per 60 tūkst. pacientų, dirba apie 200 gydytojų specialistų.

Tymai puola Lietuvą: rizikos grupės – aiškios

rasytojas on 2019-04-04

Visuomenėje egzistuoja trys rizikos grupės, kurioms dabartinė tymų banga kelia didžiausią grėsmę, sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Laboratorinės diagnostikos centro vedėja Ina Šapranauskienė. Pasak jos, deramai pasirūpinus šiomis trimis grupėmis, sumažėtų grėsmė ir visiems kitiems. Tikėtina, kad atslūgtų ir dabartinė panika dėl ligos plitimo.

„Kalbant apie tymus, nereikėtų gąsdintis kaip kokiu maru ar kitomis siaubingomis ligomis, kurios smarkiai išaugindavo mirtingumą – tai nėra tokia liga. Vis dėlto būtina išskirti tris pagrindines rizikos grupes, kurioms šiuo metu reikia skirti daugiausia dėmesio“, – pabrėžia I. Šapranauskienė.

Pirmoji rizikos grupė: šeimos su mažais vaikais

Pirmojoje rizikos grupėje – šeimos, kuriose auga mažylių iki 15 mėnesių, tai yra, iki momento, kai galima pirmą kartą skiepyti nuo tymų. „Šią grupę galima būtų išplėsti ir iki šeimų, kuriose auga vaikų iki 5-erių metų, kadangi mažiems vaikams gresia sunkiausios tymų komplikacijos“, – sako I. Šapranauskienė.

Kaip turėtų elgtis tokios šeimos? Jei mažų vaikų turintiems tėvams kyla abejonių, ar jie yra persirgę tymais, jiems visais atvejais rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti – netgi nepaisant to, ar jie buvo skiepyti vieną, ar du kartus, kadangi atsparumas virusui mažėja, ilgėjant laikotarpiui po vakcinacijos. Gydytoja šiuo atveju pataria neeikvoti pastangų tyrimams mėginant išsiaiškinti, ar skiepijant įgytas imunitetas tebėra išlikęs – šios grupės suaugusieji yra visiškai saugūs vieninteliu atveju, tai yra tuomet, jei tikrai persirgo tymais. Jei tokių įrodymų nėra – negaištant laiko, rekomenduojama skiepytis ir apsisaugoti patiems bei maksimaliai apsaugoti savo atžalas.

Kad mažyliai viruso „nepasigautų“ už namų ribų, laikotarpiu iki pirmojo vakcinavimo patariama mažiau vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas, vengti parduotuvių, renginių, buvimo uždarose patalpose su kitais žmonėmis, kadangi būtent uždaroje patalpoje tymus sukeliantis virusas ilgiau išlieka gyvybingas. Kūdikiai tymais užsikrečia lengvai – tiesa, pirmaisiais mėnesiais, jei kūdikis maitinamas mamos pienu ir jei mama buvo dukart skiepyta ar persirgusi tymais, naujagimis gauna tam tikrą antikūnų kiekį ir yra apsaugotas nuo viruso.

„Šiai žmonių grupei reikia daugiausiai dėmesio, o pagrindinė rekomendacija – suformuoti vadinamąjį „kokono efektą“ – apsisaugoti patiems, tai yra, pasiskiepyti pakartotinai, ir maksimaliai apsaugoti imuniteto dar neturinčias atžalas“, – pažymi I. Šapranauskienė.

Antroji rizikos grupė: asmenys, kuriems nustatyta imunosupresija

Išskirtinė tymams jautrių asmenų grupė – ligoniai, kuriems yra nustatyta imunosupresinė būklė. Tai atvejai, kuomet po organų persodinimo naudojami imunosupresantai; šiai grupei priklauso žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis.

„Šiuos pacientus nuolat prižiūri gydytojas, taigi jie dėl vakcinacijos turėtų pasitarti su prižiūrinčiu specialistu. Vis dėlto dažniausiai jiems skiepytis nepatariama, todėl jie gali ne tik susirgti, bet ir susirgę patys platinti virusą, todėl ši grupė turi būti labiau kontroliuojama“, – pabrėžia I. Šapranauskienė.

Esant rizikos grupėje, reikia intensyviau taikyti elementarias apsaugos priemones, tokias kaip dezinfekcija, dažniau vėdinti patalpas, griežtai laikytis bendrųjų švaros reikalavimų.

Trečioji rizikos grupė: vyresnio amžiaus žmonės

Žmonės, gimę iki 1964 m., apskritai nebuvo skiepijami nuo tymų. Viena vertus, I. Šapranauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad „visuomenė dėl to neišnyko“: „Iki 1964 m. žmonės susirgdavo, persirgdavo, nebūtinai išsivystydavo komplikacijos. Žinoma, vėliau atsiradę skiepai pakeitė situaciją, buvo patogu gyventi žinant, kad ligos, galinčios sukelti grėsmingų komplikacijų, buvo suvaldytos.“

Pasak gydytojos, atliekant tyrimus šioje amžiaus grupėje, paaiškėja, kad daugelis asmenų joje turi pakankamai aukštą imunoglobulino G lygį, tai reiškia, kad žmonės yra persirgę tymais, bet apie tai nežino. Tokiu atveju pakartotinės vakcinacijos tikrai nereikia.

Šiai grupei priklausantys asmenys, įsitikinę, kad nebuvo skiepyti, gali pasidaryti tymų IgG antikūnų tyrimą, ar organizmas turi imunitetą virusui – tyrimas atsakys į klausimą, ar nebuvo persirgta tymais. Jei persirgta nebuvo, rekomenduojama pasiskiepyti dabar.

„Apibendrinant, šioms trims išvardytoms rizikos grupėms sukūrus savotiškus apsaugos „kokonus“, apsaugotume ir didelę dalį likusios visuomenės“, – sako MDGC Laboratorinės diagnostikos centro vedėja.

Gimę iki 1988-ųjų: kaip elgtis?

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad intensyvios diskusijos vyksta grupėje asmenų, gimusių iki 1988 m. – jai priklausantys asmenys buvo skiepijami viena vakcina. Tai – didelė, visuomeniškai aktyvi visuomenės dalis, kurioje kyla abejonių: ar dar tebėra povakcininis imunitetas, ar žmogus persirgo tymais.

„Šioje grupėje dažnas toks reiškinys – žmonės persirgo tymais po vieno skiepo, dėl skiepijimo sirgo švelnesne forma, dėl to ligos neprisimena, o imunitetą turi“, – dėsto I. Šapranauskienė.

Pasak jos, jei žmogus priklauso šiai amžiaus grupei, nėra gavęs antrosios vakcinos ir nežino, ar yra sirgęs – geriau tiesiog pakartotinai pasiskiepyti.

Ar gimusiesiems iki 1988 m. verta darytis tyrimą, kuris parodytų antikūnų kiekį organizme? „Vienareikšmio atsakymo nėra. Sprendimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas imunoglobulino G lygis, kuris parodytų – reikia skiepytis ar ne. Tymų atveju nėra normų ir aiškios tiesioginės priklausomybės tarp antikūnų koncentracijos bei apsaugos, taigi aiškaus atsakymo jokia laboratorija nepateiks. Net ir žemą antikūnų lygį turintis žmogus gali nesusirgti, o turintis aukštą antikūnų lygį – susirgti, kadangi pirmuoju atveju žmogus, pats nežinodamas, persirgo tymais ir jam apsisaugojimui pakanka net nedidelės antikūnų koncentracijos, o antruoju po vakcinacijos likęs antikūnų kiekis, kad ir aukštesnis, dėl individualių organizmo savybių buvo nepakankamas“, – pasakoja I. Šapranauskienė.

Gydytoja priduria, kad, ligai įgavus epidemijos grėsmės bruožų, apie ją ne tik daugiau diskutuojama visuomenėje – įtakingos medicinos organizacijos imasi naujų įvairių tyrimų, stebi ir vertina ligos paplitimą, komplikacijas, riziką, tuomet laboratorinių testų gamintojai irgi stengiasi tobulinti esamas priemones. „Mokslas pirmyn žengia labai sparčiai. Gali būti, kad netrukus bus atsakyta į tuos klausimus, į kuriuos atsakymų dabar nėra. O kol kas niekas negali tvirtai teigti, kad kokia nors tiesa yra vienintelė ir nenuneigiama“, – pastebi I. Šapranauskienė.

Vis dėlto jei dabartinėse laboratorijose atsakymų nėra, tuomet kur jų ieškoti? Abejojantiems medikė pataria atsižvelgti į situaciją, kurioje žmogus gyvena: „Jei asmuo neturi mažų vaikų, neprižiūri vyresnio amžiaus žmonių, nedirba sveikatos priežiūros įstaigose, nereikėtų pasiduoti panikai. Net jei užsikrės, didesnių komplikacijų tikimybė nėra itin didelė.“

Ir priešingai, jei šeimoje yra mažų vaikų, dirbama vaikų ugdymo įstaigoje, ypač darželyje, ar sveikatos priežiūros įstaigoje, jei kyla neaiškumų – patariama skiepytis pakartotinai.

O štai gimusieji po 1988 m. jau turėtų būti apsaugoti nuo tymų, išskyrus tuos atvejus, kai šeimos sąmoningai skiepų atsisakė, pabrėžia gydytoja.

Labai svarbūs patarimai prieš perkant neįgaliojo vežimėlį

rasytojas on 2019-04-02

Neįgaliojo vežimėlis yra tokia prekė ir priemonė, kuri turi kuo labiau sumažinti neįgalaus asmens patiriamus sunkumus judėti. Sėdėdamas jame, asmuo po traumos, po patirto neįgalumo arba dėl kitų sveikatos sutrikimų, gali gana nesunkiai judėti pats arba būti pervežamas kitų asmenų pagalba. Pagrindinis sprendimas – pirkti rankiniu būdu valdomą mechaninį arba elektrinį vežimėlį. Visgi yra ir kitos naudingos informacijos, kurią verta žinoti prieš perkant neįgaliojo vežimėlį.

Gydytojo rekomendacijos

Kadangi tai yra medicininės paskirties įrankis, skirtas judėjimo negalios šalinimui, turite gauti tam tikras rekomendacijas iš gydytojo. Vėliau, jeigu vieną vežimėlį keičiate kitu, o jūsų būklė nesikeičia – galima pirkti panašų arba net analogišką modelį. Kodėl reikia gauti rekomendaciją iš gydytojo? Ogi todėl, kad jis išmano jūsų atvejį, gali patarti bei rekomenduos rinktis mechaninį arba automatizuotą vežimą. Pagal gydytojo rekomendacijas paprasčiausiai yra daug lengviau rinktis, galite sutaupyti laiko ir lėšų.

Kokios funkcijos, parametrai yra reikalingi

Jeigu neįgaliojo vežimėliu teks naudotis kasdien arba kone kasdien, laikas pagalvoti šiek tiek daugiau ir apie jo praktiškumą. Paprastesniuose modeliuose to nėra, tačiau kasdieniam patogiam naudojimui praverstų puodelių laikiklis, vieta kuprinei pasidėti arba daiktadėžė, lazdos dėtuvė, vieta telefonui ir taip toliau.

Iš pirmo žvilgsnio visus šiuos klausimus galima išspręsti ir kitaip, bet turėdami tokius patogumus prie savo vežimėlio, padidinsite kasdienį komfortą. Na, o tai ir turėtų būti pagrindinis neįgaliojo vežimėlio tikslas.

Svoris

Labai svarbus kriterijus, kuriam dauguma pirkėjų skiria gerokai per mažai dėmesio. Neįgaliojo vežimėlį kartais reikia užnešti, sudėti į automobilį arba kai jau jo nebereikia – sulankstyti ir patogiai atsidėti. Jeigu jis sveria nežmoniškai daug – tai tampa didele problema. Aišku, itin lengvi vežimėliai ne visada yra geriausia išeitis, taip pat ir sunkūs – turi savo privalumų bei minusų.

Lengvas vežimėlis bus manevringesnis, jį galima nesunkiai nešti vienoje rankoje, sulankstytas telpa kone visur. Tačiau minkštesnis rėmas gali po kiek laiko išlinkti, netiks stambesnio sudėjimo naudotojams.

Sunkų vežimą bus sunkiau manevruoti, nešioti ir kilnoti. Dažniausiai sunkesnieji vežimėliai yra varomi motoro – elektriniai. Visgi toks vežimėlis taip pat pasižymės didesniu rėmo tvirtumu, ilgaamžiškumu, plačia funkcijų gausa.

Pirkimas internetu

XXI-ajame amžiuje turime labai plačias galimybes daiktus ir net specializuotą įrangą pirkti internetu. Tai daryti apsimoka ne tik todėl, kad čia yra lygiavertė prekių gausa, tačiau ir dėl to, kad kainos neretai būna geresnės. Perkant neįgaliojo vežimėlį, būtinai užsukite į internetinę parduotuvę www.b-a.eu , kur nuolat yra geriausios kainos.

Galėsite rinktis iš daugiau nei 50-ies pačių įvairiausių tipų ir konfigūracijų neįgaliojo vežimėlių, todėl kiekvienas asmuo arba jų globėjas ras viską, ko reikia. Paslaugūs parduotuvės konsultantai galės realiu laiku atsakyti į jūsų klausimus, o pateikus užsakymą ir jį apmokėjus, prekės jus pasieks vos per kelias darbo dienas. Atsidarę jus dominantį vežimėlį galėsite matyti jo parametrus (svorį, papildomas funkcijas, matmenis), tad nuspręsti, ką konkrečiai pasirinkti – nebus sudėtinga.

Sėkmės paieškose ir tikimės, kad rasite tai, ko norite bei ieškote.

Elektrolitai – kas tai ir kam naudingi

rasytojas on 2018-11-10

Elektrolitų mada Amerikoje tiesiog sprogsta – jei gyveni aktyviai, tikėtina, kad seniai geri vandenį su natūraliais elektrolitais. Radikalesnio požiūrio atstovai vandeniu su elektrolitais stengiasi aprūpinti ir savo šunis. Nenuslystant į kraštutinumus, tuo užsikrėsti spėjo ir Europos didmiesčių aktyvieji: žmonės daugiau laiko skiria sportui, peržiūri mitybą. Kartu išaugo ir dėmesys organizmo aprūpinimui svarbiais elementais. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologijos centro gydytoja dermatologė Jurgina Ūselienė atskleidžia, kad apie elektrolitus vis dar galima išgirsti ir klaidingų įsitikinimų, kurie rodo, kad vis dar nežinome, kas tai yra iš tikrųjų. Gydytoja aiškina, kaipgi elektrolitai veikia mūsų organizmą.

Elektrolitai tiesiogiai susiję su odos būkle

Pasak J. Ūselienės, negaudama pakankamo kiekio elektrolitų oda suglemba, papilkėja, pagelsta, praranda sveiką spindesį, išryškėja raukšlės. Elektrolitai, esantys vandenyje, drėkina ląsteles, reguliuoja vandens kiekį ir apykaitą organizme, todėl oda atrodo sveikai. Šiųmečiai Vokietijos mokslininkų tyrimai rodo, kad suvartojamų skysčių kiekis yra susijęs su veido odos drėkinimu bei odos paviršiaus pH. Vandenyje esantys elektrolitai prisideda prie gilaus kūno drėkinimo.

Gydytoja pasakoja, kad vanduo ir elektrolitai palaiko odos elastingumą, drėgnumą bei yra natūralaus drėkinančio faktoriaus sudedamoji dalis. „Natūralus drėkinantis faktorius – tai apsauginis sluoksnis, esantis viršutinėje odos dalyje. Jis palaiko odos elastingumą, aktyvuoja natūraliame odos atsinaujinimo procese dalyvaujančius fermentus, kuria odos barjerinę funkciją – apsaugo nuo infekcijos, cheminio pažeidimo, dehidratacijos“, – vardija dermatologė.

Elektrolitai reikalingi ne tik užsiimantiems aktyvia fizine veikla

„Tie, kurie užsiima aktyvia fizine veikla, turi skirti ypatingai didelį dėmesį elektrolitų balansui organizme palaikyti. Tačiau tai nereiškia, kad mažiau judantiems elektrolitus reikėtų pamiršti. Jie yra reikalingi visiems: vaikams, suaugusiems, sveikiems, sergantiems, sportuojantiems, nuolat dirbantiems prie kompiuterio ar sėdintiems prie televizoriaus ekranų, – sako gydytoja J. Ūselienė, – Per dieną ramybės būsenoje vidutinio svorio žmogus per odą su prakaitu netenka maždaug 1-1,5 litro vandens, dar 0,5 litro netenka kvėpuojant. Su kone 2 litrais vandens organizmas netenka ir būtinų jam elektrolitų.“

Elektrolitai ypatingai reikalingi esant karščiavimui, viduriavimui, vėmimui. Tokiais atvejais netenkama dar daugiau elektrolitų, todėl gali pasireikšti silpnumas, dusulys, dažnas širdies plakimas. Gydytoja vandenį su elektrolitais rekomenduoja ne tik tiems, kurie negaluoja, tačiau ir nusiskundimų dėl sveikatos neturintiems žmonėms. Ji sako, kad elektrolitai ir vanduo labai reikalingi visiems. Mat kai jų trūksta, didėja nuovargis, dažnai pasikartoja galvos skausmai, gali atsirasti antsvoris. Geriausia kasdien išgerti apie 2 litrus vandens. O jaučiantiems sveikatos sutrikimus rekomenduojama net ir daugiau.

Vaisiai ir daržovės neaprūpina organizmo pakankamu kiekiu elektrolitų

„Daugelis mano, kad pakankamas kiekis būtinų organizmui medžiagų yra gaunamas valgant vaisus ir daržoves. Elektrolitų jose tikrai yra daug, tačiau dažniausiai žmogus per dieną nesuvalgo reikiamo kiekio vaisių bei daržovių tam, kad organizmas gautų reikalingų medžiagų. Be to, ne visas daržoves ar vaisius žmogaus organizmas vienodai gerai virškina“, – pasakoja dermatologė.

Gydytoja pabrėžia, kad šaltuoju sezonu elektrolitų iš vaisių ir daržovių gauname mažiau, nes jų įprastai valgome mažiau. Todėl reikia ieškoti kitų šaltinių, iš kurių galima gauti reikalingų medžiagų. „Vanduo gali būti elektrolitų šaltinis. Tai, kad vandenyje yra organizmui būtinų medžiagų, rodo švelniai sūrokas jo skonis“, – sako J. Ūselienė.

Daugiau informacijos:

Dovilė Tamkvaitė

T.+370 663 71083

[email protected]

Klaidingi gydymosi namuose metodai. Kaip iš tikrųjų sau padėti?

rasytojas on 2018-10-30

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų. „Vėtrungės klinikos“ šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė atskleidžia, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Neskubėti numušinėti pakilusios temperatūros

„Persišaldžius pakyla temperatūra, todėl daugelis kaip mat griebiasi vaistų. Iš tikrųjų dažniausiai pacientams patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereiktų iškarto pulti gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos ar medaus – tai padės išprakaituoti. Taip pat galimas būdas – šaldyti kūną dedant vėsius, šaltu vandeniu sudrėkintus, kompresus ar ledą ant arterijų pažastų, kaklo ar kirkšnių srityje. Mat taip kūnas bus natūraliai atvėsintas ir organizmas pats kovos su virusu“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Statkuvienė sako, kad visgi jei temperatūra vargina ilgiau nei 2-3 dienas ar yra labai aukšta, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Antibiotikus paskirti gali tik gydytojas

Pasak gydytojos, dažna tokių atvejų, kai žmonės patys nustato, kokius vaistus jiems reikia vartoti. Pavojingiausia, kai tai būna antibiotikai, nepaisant to, ar jų tikrai reikia, be to, jei ir taip, reikia žinoti, kurių ir kiek.

„Kai žmonės pajunta, kad skauda gerklę, jiems atrodo, kad greita išeitis yra nuo praėjusios ligos likę antibiotikai. Dar blogiau, kai žmonės gydosi nelegaliai turguose įsigytais antibiotikais, – pasakoja E. Statkuvienė, – Tai yra rimti vaistai, juos turi paskirti gydytojas atlikęs tyrimus, atsižvelgęs į paciento ligą. Be to, ne veltui yra ne viena antibiotikų rūšis, todėl ne patys ligoniai, o gydytojai turi nuspręsti, kokiu atveju kuris vaistas yra reikalingas.“

Nenaudoti didelio kiekio vaistų vienu metu

Peršalus norisi, kad ligos simptomai kuo greičiau pranyktų. Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau vaistų gersime, tuo greičiau išgysime. Gydytoja pastebi, jog vis dar dažna pacientų, kurie mano, jog problemą greičiau įveikti padės gausus įvairių medikamentų vartojimas. Pavyzdžiui, esant gerklės perštėjimui vartojami kompleksiniai/sudėtiniai vaistai skirti ir kosulio slopinimui, nors tokio simptomo nėra. Svarbu suprasti, jog geriau vienas konkretus vaistas pagal simptomą, negu jų gausybė.

Taip pat labai svarbu perskaityti ir vadovautis prie vaistų pridedamuose instrukciniuose lapeliuose esančiais nurodymais. „Reikia atkreipti dėmesį, kiek kartų per dieną reikia vartoti vaistus, ar juos gerti su maistu, ar po jo, su kokiais kitais vaistais juos derinti galima, o su kuriais ne. Negalima tik suskaudus gerklę lukštenti šeštą pastilę nuo skausmo, nors ant pakuotės ar informaciniame lapelyje parašyta, kad dienos norma yra trys“, – įspėja šeimos gydytoja.

Privati odontologijos klinika: kodėl verta rinktis?

rasytojas on 2018-09-05

Kasdienė dantų priežiūra labai svarbi kiekvieno mūsų sveikatai, tačiau vien priežiūros namų sąlygomis nepakanka. Todėl kiekvienam privalu reguliariai lankytis pas savo dantų gydytoją, kuris spėtų pastebėti, jeigu dantų sveikata prastėja. Lietuvoje dantų gydymui dažniausiai pasirenkama privati odontologijos klinika. Kodėl dantis dažniau gydome privačiai nei renkamės valstybinių gydymo įstaigų paslaugas?

Arčiau

turbūt tai yra vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių apsisprendimą gydyti dantis privačiai. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur atstumai gali būti itin dideli, prireikus gydytojo dantis, patogiausia, jei reikalinga odontologijos klinika Vilniuje yra kuo arčiau namų ar darbo vietos. Ypač, jeigu apsilankymas nėra vienkartinis. Pavyzdžiui, Jums reikalingas danties protezavimas. Tai gydymas, kuris pareikalaus mažiausiai keturių apsilankymų pas odontologą. Jeigu dirbate centre, būtų patogiausia, jeigu Jums gydymo paslaugas ir teiktų odontologijos klinika Vilniaus centre. Tai leidžia sutaupyti nemažai laiko. Pavyzdžiui, pas savo gydytoją galite apsilankyti per pietų pertrauką, prieš darbą ar po jo.

Greičiau

Dar vienas svarbus argumentas, renkantis odontologą, yra Jūsų brangus laikas. Skirtingai nei valstybinės gydymo įstaigos, privati odontologijos klinika Vilniuje ar bet kuriame kitame mieste Jus priims daug greičiau. Dažnai pacientai baiminasi, kad vizito pas gydytoją tenka laukti netgi kelias savaites, tuo tarpu odontologijos klinika Vilniaus centre gali priimti jus jau tą pačią dieną ar rytoj. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai ima kamuoti dantų skausmas, o priežastis vis dar nenustatyta. Be to, privati dažna privati odontologijos klinika didesniame mieste dirba netgi šeštadieniais. Tad taip sukuriamos visos sąlygos Jums patekti pas savo gydytoją Jums patogu metu.

Patikimiau

Tenka pripažinti, kad privati odontologijos klinika klientams dažnai gali pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas. Dažniausiai odontologijos klinika naujamiestyje ar kitame didmiesčio rajone yra apsirūpinusi visomis moderniausiomis priemonėmis. Čia naudojami šiuolaikiniai aparatai ir technika, kurią ne visuomet galima rasti valstybinės gydymo įstaigos odontologijos kabinete. Tada tokia odontologijos klinika naujamiestyje leidžia pacientams labiau pasitikėti čia teikiamomis gydymo paslaugomis.

Tai ypač aktualu tais atvejais, kai reikalingas sudėtingas gydymas ir profesionali patirtis. Pavyzdžiui, kai pacientui reikia skubiai atlikti mikrochirurgijos operaciją, atkurti žandikaulį ar visus turėtus dantis. Tokias gydymo paslaugas gali pasiūlyti ne privati odontologijos klinika.

Refinansavimas: kai sveikata reikalauja refinansavimo

rasytojas on 2018-04-24

Kaip žinia, refinansavimas, tai jau nebe pati pirmoji paskola, kurią tenka imti. Ši paskola imama tuomet, kai jau nėra išeities išsimokėti anksčiau gautą. Dažnos refinansavimo priežastys:

Žmogus prarado darbą ir nebegalėjo grąžinti paskolos;
Užklupo bėdos, kurias apibūdina frazė force majore (gaisras, potvynis ir kt.);
Refinansavimas reikalingas paskolai, kurią ėmė verslo ar naujos karjeros krypties įgyvendinimui, ir kurios nepavyko padaryti taip, kaip norėjosi.
Sveikatos problemos paaštrėjo ir teko daugiau joms investuoti. Būtent apie jas ir pakalbėkime, kuomet paskolu refinansavimas tampa būtinas, norint išspręsti sveikatos problemas. Kokios jos ir kada kainuoja daug?

Dantų taisymas

Sunku įsivaizduoti, bet tokia paslauga kaip odontologo darbas gali būti ir labai brangi. Jeigu netikėtai išbyrėjo paskutiniai dantys, galbūt reikės implantų ar protezų, o šie dalykai niekada nebuvo pigūs. Taigi, reikės galvoti, kur gauti tam pinigų. Tam tikrais atvejais, paslaugos teikiamos išsimokėtinai, tačiau jeigu jau vėluojate grąžinti kažkokią paskolą, tai, ko gero, atsispindės ir jūsų mokumo istorijoje ir tikrai nepridės taškų, norint visgi tuos dantis susitaisyti. Taigi, tokiu atveju, būtent paskolu refinansavmas internetu leis pristabdyti tam tikrą mokėjimą ir susitvarkyti dantis. Gali būti ir noras atlikti estetinį plombavimą ar susidėti briketus. Tai irgi gana brangios paslaugos, už kurias reikia mokėti, tačiau ir joms reikia atverti piniginę ir pakloti kažkokią sumą. Jeigu kreditu refinansavimas jums suteiks sąlygas grąžinti esamas paskolas vėliau, tuomet viskas bus labai patogu, ir tikrai galėsite nesukti galvos dėl savo bedantės šypsenos.

Traumos ir lūžiai

Sunkiausia yra tuomet, kai žmogui atimamas darbingumas. Tai irgi atvejis, kada paskolu refinansavimas (atsiliepimai tokiais atvejais tik teigiami) gali padėti išspręsti iš tiesų keblias situacijas. Jeigu išgyvenate traumas, lūžius, turėsite galvoti, kur gauti pinigų, kad grąžintumėte senas skolas. Darbingumas dėl traumų tikrai nedidės, todėl teks galvoti, ką daryti. Kartais ir po nedidelės avarijos žmogus negali atsitiesti kelis mėnesius. Tuo metu, jeigu jis dirbantis, gauna biuletenį. Viskas gerai, jeigu dirba legaliai, tuomet biuletenis didesnis. Tačiau, jeigu pusė algos taip „lietuviškai“ mokama į vokelį (kas įprasta, pavyzdžiui, statybų sektoriuje), tuomet problema daug didesnė. Nes sunku įsivaizduoti, kaip iš mažos sumos išgyventi. O jeigu yra dar ir paskola paimta, tenka jau aiškintis, refinansavimas kas tai. Tiesa, tik traumos darbe yra apmokamos 100 proc. biuleteniu. Kitos traumos yra apmokamos kitaip, geriausiu atveju, 80 proc. uždarbio. Jeigu žmogus dirba, pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą, tuomet jau jam ir biuletenis nebėra skaičiuojamas. Jo uždarbis sumažėja ir jam tenka sirgti išvis be pinigų, laukti, kol pasveiks. Jeigu dar ir paskola yra paimta, paskolu refinansavimas Kaune ar kitame mieste yra labai realus variantas susitvarkyti šį keblumą.

Onkologinė liga

Niekam nelinkime onkologinių ligų, bet ir be linkėjimų jos ateina pas didelę žmonių grupę. Visgi tai liga, kuri išvargina, trukdo dirbti, o galiausiai dar ir labai brangiai kainuoja jos gydymas. Nenuostabu, kad taip susirgus ir paskolu refinansavimas Vilniuje pasidaro labai aktualiu dalyku. Geriausia, kai reikalingas ne refinansavimas su bloga kredito istorija, o su gera kredito istorija, tik dėl staiga užklupusių sunkumų grąžinti turimas paskolas. Taigi, refinansavimas isiskolinusiems ir yra tas dalykas, kuris visgi gali padėti pataisyti situaciją, tačiau turite turėti strategiją, kaip galiausiai viską atiduosite.

Dermatovenerologas: kaip susirasti geriausią?

rasytojas on 2018-03-20

Saugoti savo sveikatą yra būtina, tačiau šiais laikais, kai tiek daug gydytojų teikia savo paslaugas – tai daryti yra paprasta kaip niekada. Dermatovenerologas yra vienas iš tų specialistų į kurį žmonės kreipiasi itin dažnai. Paprasčiausiai, ne kiek dėl venerinių, tačiau labiausiai dėl odos ligų. Žinoma, tarpusavyje jos turi labai glaudų santykį, todėl dermatovenerologas taip ir yra vadinamas.

Dermatovenerologas savo darbu ir atsiliepimais labai skiriasi. Susirasti patį geriausią gali būti sunku. Ne tik tuomet, kai keliaujate privačiai, tačiau juk ir valstybinėse įstaigose galima rasti net kelis specialistus, kurie pasiruošę padėti Jums išspręsti su sveikata atsiradusią problemą. Geras dermatovenerologas – greitas gijimas. Tačiau kaip rasti geriausią, kai pasirinkimas yra toks platus?

Pirmiausia ieškoti reikia pagal lokalizaciją, kadangi Lietuvoje paslaugas siūlo labai daug specialistų, tad pagal savo poreikius nesunkiai rasite tai, kas Jums tinka geriausiai. Dermatovenerologas Kaune, dermatovenerologas Klaipeda, dermatovenerologas Vilniuje, dermatovenerologas Panevezyje, dermatovenerologas Sauliai. O kur gyvenate Jūs ir kokiame mieste dirbantis specialistas labiausiai Jums tinka?
Visada verta pasiskaičiuoti, kokios yra paslaugų kainos. Dažniausiai pati pirma konsultacija yra visiškai nemokamai, o su platesniais kainoraščiais galima plačiau susipažinti internete.
Žinoma, taip pat visad naudinga kitų žmonių paliktus komentarus skaityti ir analizuoti, kadangi tai gali padėti susidaryti nuomonę, kokias paslaugas pavyks gauti. Juk net ir paprasčiausias bendravimas šiuo atveju labai svarbus. Žmonėms reikia, kad gydytojas būtų malonus ir nuramintų. Dermatovenerologas vikipedija apibrėžia kaip gydytoją, o ne patarėją, tačiau patarimai visada labai naudinga ir gali padėti paprasčiausiai geriau jaustis.
Dermatovenerologas reiksme – venerinių ir odos ligų gydytojas. Tai reiškia, kad jeigu jis sakosi turįs dar daugiau kompetencijų – juo nereikia tikėti. Paprasčiausiai, vienas gydytojas negali būti atsakingas už daugelį skirtingų ligų. Rinkitės tą, kuris orientuojasi į konkrečią problemą.
Dermatovenerologas Santariskes gali skirtis ir savo patirtimi. Plačiau apie tai galite sužinoti internetiniuose puslapiuose. Raskite tą informaciją, kuri Jums reikalinga ir kuri gali padėti apsispręsti dėl specialisto.

Rūpinkitės savimi, susiraskite geriausią gydytoją ir jauskitės puikiai bei laimingas.