Kaip ir kiekvieną šeštadienį dr. Galvos Daktarui bevartant „Lietuvos Ryto” priedą „TV antena” šiaušėsi plaukai. Šį karta ne dėl padidėjusio šalies debilumo indekso – jis išlieka nepakitęs jau kone puse metų (8 debiliškos laidos iš 10 žiūrimiausių), o dėl stulbinamo itin… neįgalių laidų populiarumo. Į aukštumas kopia „Skylė sienoj”.
„Kovodamas su priešu pažink jį” – pamanė dr. Daktaras ir trečiadienį pasižiūrėjo ne tik laidos anonsą, bet ir…
ilgiau pirmosios reklaminės pauzės neištvėrė. Tada atsivertė „TNS gallup” tyrimo rezultatus ir nenustebo – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės šios laidos tarp 5 savo mėgiamiausių neturi.
Tuo tarpu aukštojo neturintys mėgsta ne tik intelektualiojo jumoro laidą „Dzin”, bet ir TV žaidimą „Skylė sienoj”.
Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad aukštasis mokslas niekam tikęs, visa sistema įdinga, žmonių su aukštuoju paruošiama per daug. Na bet bent tie „su aukštuoju” turi pakankamai (ar tiesiog – turi) smegenų, kad vietoj „Skylės sienoj” pasirinktų „Nuo..Iki”
Dėmesio klausimas – ar iš tiesų reikia mažinti priimamų į aukštasias mokyklas skaičių, jei tie be aukštojo ploja katučių žiūrėdami į skylę televizoriuje, o tie „su aukštuoju” įdėmiausiai žiūri „Šokių euroviziją” (pirma vieta), o antrąjį prioritetą skiria „Dzin”?
Manoma, kad ši priklausomybė kankina 5-10proc. visų kompiuterių naudotojų. Vien Vilniaus priklausomybės ligų centre kasmet gydomi 15-16 paauglių. Jei žmogus negali valdyti pomėgio, ir vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, jį ima kamuot tie patys negalavimai kaip ir sergant kitomis priklausomybės ligomis.
Beveik pusė visų interneto naudotojų yra 15-24 metų žmonės.
Paaugliai – didžiausia rizikos grupė. Tėvai kartais klaidingai džiaugiasi, kad sėdėdamas prie kompiuterio vaikas neužsiima kitais, „negeraisdalykais”. Susirūpinti reikia jei virtualus žmogui pasaulis pasidaro svarbesnisnei realusis.
Priklausomybę lemia, priešingai nei manoma, ne pats kompiuteris, o išorės veiksniai, nesutarimai šeimoje, mokykloje. Dažnai tėvai nenori leisti vaikui naudotis kompiuteriu, numanydami apie galimąpriklausomybę, tačiau nesupranta, kad priklausomybę pagrinde sukelia kompiuteriniai žaidimai bei pokalbių svetainės, imituojantys realų gyvenimą, o ne rašinėlių rašymas Word programa ar nuotraukų peržiūra bei redagavimas.
Atsiradus prklausomybei, atsiranda nemiga, kankina prasta nuotaika, dirglumas negalint naudotis kompiuteriu (žaisti arba dalyvauti svetainėse).
86 proc. Apklaustų amerikiečių kompiuterį vadina geriausia pramoga.
37 proc. Naudojasi pokalbių svetainėm
27 proc. Žaidžia online žaidimus
Kas septintas jaučia nerimą jei negali naudotis internetu
Dauguma girdėjome apie priklausomybę nuo interneto, kompiuterio, kompiuterinių žaidimų.
Priklausomi nuo TV per „Discovery Channel” matė informacinius blokus „Kaip kompiuteriniai žaidimai sunaikino pasaulį”, kuriame pasakojama kaip jaunuolis, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, nebepastebi, neadekvaciai suvokia realybę. „Pagaliau” problemėlė iš už Atlanto atėjo į mūsų kiemą. Nepavykus žaidimui jaunuolis kirviu užkapojo uošvės šunį. Nevaržomo pykčio pagautas 27 metų Mindaugas (dar žinomas internetioniu slapyvardžiu MINDAGAS) kirviu tol talžė grandine prirakintą augintinį, kol beveik nukirto galvą. Palikęs kirvį, jaunuolis, nesugebėjęs kompiuteriui „įrodyti savo vyriškumo” ir jėgos, kumščiais puolė vos prieš keliolika dienų pagimdžiusią 20 metų savo žmoną bei jos motiną, kurios klykė iš siaubo, stebėdamos egzekuciją.
Gerai nors, kad šis peraugęs (nedaaugęs) kretinas jau ne mokyklinio amžiaus. Amerikoje tokie pasičiumpa savo tėvų ginklus ir eina kažko įrodinėti į mokyklą. Galima ginčytis, ar psichozę sukėlė kompiuterinis žaidimas, ar netikęs gyvenimas uošvės namuose provincijoje, sugyvenus vaiką su kone 10 metų jeunesne panele, tačiau aišku viena – bėda po vieną nevaikšto. Kaip ir tai, kad „Mano mažasis ponis” ar kiti agresijos neskatinantys žaidimai to tikrai negalėtų pakurstyti.
Kokia mokymosi prasmė ir reikšmė? Pastaruoju metu itin daug kalbama apie švietimo reformą, taip pat aukštojo mokslo reformą bei būtinybę mažinti nepaklausių specialybių specialistų. Aukštasis mokslas jau lyg savaime įgavo neigiamą prasmę, vos ne kaip pirmaisiais nepriklausomybės metais – kam tas mokslas – vistiek darbe visko mokaisi iš naujo, o versle jo išvis nereikia. Deja pažiūrėjus į vartojimo skirtumus, lyginant aukštajį išsilavinimą turinčius ir jo neturinčius žmones, darosi akivaizdu, kad mokslas .. žmogų puošia
Rugsėjo mėnesį TV laida „Detektyvai” (be abejo per debilizuojančiąją TV3) tarp žemesnio išsilavinimo žmonių buvo žiūrimiausių laidų penketuke. Aukštajį išsilavinimą turintieji jos taip aktyviai nežiūrėjo (nepateko tarp 5 populiariausių).
Tad, kaip masių daktaras, praeitą savaitę nusprendžiau pasižiūrėti, kuo gyvena pacientai. Šį komentarą rašau tik dabar, po kelių dienų, todėl, kad bežiūrint minėtąją laidą mane ištiko širdies ataka, insultas, infarktas ir nuoalpis vienu metu. Tokios nesamonės dar nėra tekę regėti. „Skylė sienoj”, lyginant su „detektyvais”, yra tik nekalta nevykusi „Drąsūs stiprūs vikrūs” parodija. Ji bent nepretenduoja į rimtos laidos vardą.
Daugumai matytas aktorius (kitų vadinamas žvaigžde) S.Siparis pristatinėjo ir komentavo siužetą apie tai… kad Mios (nuo vardo Mia) ir Zvonkės (kitaip Zvonkuvienės) muštynes išbūrė (išprovokavo) būrėja. O to užsakovas buvo žmogus su iš kino studijos išnuomotu juodu seklio paltu bei skrybėle. Muštynės išburtos todėl, kad jis dėl to susilažino dėl 10 000 litų! Netikra slapta kamera filmuotas netikras interviu su netikru herojum apie netikrą įvykį… Nei sapne nesusapnuotum tokio kliedesio.
Suprantu, kodėl Kristupas Krivickas nebeveda savo laidų. Matyt dar turi kažkiek gėdos, kad skaityti tokius marazmus. Atranda klapčiukų. Vieni Krivickiškai laidas veda sąžiningai, savo noru (nes mano jog deklamuojamasis darželinuko lygio kalbėjimas yra žurnalistikos viršūnė), kiti -nes jiems už tai moka.
Pasvarstykime, kodėl gi taip nutinka, kad akivaizdžiai fiktyvūs, menkos meninės vertės bei vaidybos dalykai sutraukia tiek žiūrovų (vartotojų). Ar ne todėl, kad patys žmonės nebesugeba net tiek sufantazuot? Kūrybiškumas, fantazija ir mastymas taip atrofavosi, jog jų trūkumui kompensuoti tinka net tokios laidos?
Kodėl apie tai kalbu Gydykis.lt? Nejaugi tai liga, ir TV žiūrovus reikia gydyti? Taip, tai liga. Demencijos sindromas – tai kognityvinių, pažinimo funkcijų silpnėjimas (atrofija), lyginant su pradiniu lygiu. Dar šis sindromas vadinamas silpnaprotyste, bet kadangi kur kas maloniau išgirsti demencijos diagnozę, o ne silpnaprotystę, patariu visiems naudoti šį terminą. Ypač akis į akį kalbantis su kokią nors „Kakadu” aptarinėjančia poniute (fyfus vulgaris).
Taigi kadangi demencija vystosi, t.y. protavimas ir aplinkos pažinimas silpnėja, gauname atsakymą kodėl su laiku žmonės, nežiūrėję pageidavimų koncertų ar muilinų serialų (nes tuomet nematė ten nieko vertinga) su metais linksta į vis lengvesnio turinio „produkciją”. Todėl, kad jų aplinkos pažinimo funkcija atrofuojasi, imama tikėti dalykais, kuriais dar prieš metus.. ar dešimt, nebūtum patikėjęs, vis lengvesnio turinio reikia kad sužadint ir patenkint smegenų veiklos poreikį, ir tuo pačiu mažiau jas apkrauti tikru mastymu.
Kai antrą kartą (savo noru) žiūrėsiu „detektyvus”, pasigailėkit,balsuokit už eutanazijos įteisinimą!..
Psichoterapija, išvertus iš graikų kalbos – sielos gydymas.Tai psichinių ir emocinių sutrikimų bei ligų gydymas psichologinių metodų visuma, taikant verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.
Nereikėtų painioti su PSICHIATRIJA bei PSICHOLOGIJA – terapija yra gydymas, tuo tarpu psisichologija yra mokslas apie, bandymas sisteminti ir suprasti kas, kodėl ir kaip.
Psichologas, paprastai šnekant, tėra „gudrus žmogus”, kuris suvokia, tarkim, kodėl atsiranda tam tikrų darbuotojų grupių nepasitenkinimas darbu arba socialine padėtimi, bet ne tas, kuris jiems skiria „Relaniumo”.
Psichoterapeutas – tas, kuris žinodamas psichologiją, bei sekdamos kuriuo nors metodu, stengiasi žmogui padėti, pagydyti nuo įvairių sielos negalavimų.
Pirmą kartą terminas panaudotas 1872 m D. H. Tuke knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vieną iš skyrių pavadinus „Psichoterapija“.
Psichologija – graikiškai mokslas apie sielą, dvasią – mokslas, tiriantis sąmonę, psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimąsi, elgesį.
Terminas imtas naudoti 16 amžiuje, paplito aštuonioliktame, paskelbus darbus „Empirinė psichologija“ bei „Racionalistinė psichologija“.
Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai Viljelmas Wundt’as Leipcige įkūrė pirmą psichologijos laboratoriją. 20 amžiaus pradžioje naujuoju psichologijos „tėvu” tapo Sigmundas Froidas.
Didžiausią įtaką šiuolaikinei psichologijai daro šiuolaikinės kalbotyros, medicinos, filosofijos, matematikos darbai, netgi kompiuterių mokslas. Šiandien savo reikšmę prarado asocianizmas bei funkcinė psichologija, o biheviorizmo kritika parodė, kad neįmanoma sukurti pilnavertės psichologijos teorijos, atmetančios vidinius psichikos procesus.
Gelmių psichologija atsisakė biologinės (instinktais paremtos) pasąmonės interpretacijos, ėmė tirti žmogaus psichiką sąryšyje su visuomene.
Išsivystė humanistinė psichologija, tirianti psichiką iš egzistencialistinių, fenomenologinių
pozicijų, priešpastatanti save kognityvinėms psichologijos srovėms.
Pastaruoju metu atsirado įvairios taikomosios psichologijos kryptys – darbo, sporto, valdymo ir kitos, kurių jau galima mokytis ir Lietvos universitetuose kaip psichologijos mokymo programų krypčių.
SWSL – Satisfaction with Life Scale – trumpas klausimynas, sudarytas Pavot ir Diener 1993 metais. Paprastas kaip trys kapeikos, banalus ir – apsaugotas autorinėmis teisėmis. Norint naudotis šiuo penkių (5!) klausimų klausimynu, jį versti į kitas kalbas ir pan. reikalingas autorių leidimas. Absurdas.
Pasinaudodamas tuo, kad – kaip ir Valinskas žaidime apie milijonierių – įnešiu esminių pakeitimų (panaudodamas sinonimus – t.y. laisvą vertimą iš anglų kalbos) ir išplėsdamas vertinimo skalę, patalpinu šią žinomą skalę ir jos komentarus jums susipažinti.
Vertinimo skalė – nuo 1 iki 9. 9 reiškia LABAI PRITARIU, 1 – VISIŠKAI NEPRITARIU, o 5 – neutralus atsakymas, nei pritariama nei nepritariama.
___ Mano gyvenimas arti idealaus, kokį tik įsivaizduoju
___ Mano gyvenimo sąlygos yra nuostabios
___ Aš patenkintas savo gyvenimu
___ Aš pasiekiau svarbiausius dalykus savo gyvenime
___ Jei galėčiau gyventi iš naujo, nieko nekeisčiau
Susumavus taškus, gauname subjektyvios gyvenimo kokybės įvertinimą – t.y. ne konkrečiai algos dydį, sveikatos buklę ar pan, o kaip žmogus JAUČIASI GYVENĄS. Laimingas, patenkintas gyvenimu juk gali jaustis ir pedagogas, gaunantis 1600 litų algos ebi privestas naudotis valstybine sveikatos priežiūros sistema, ir oligarchas milionierius, pabėgęs iš savo šalies ir įsigijęs futbolo klubą 😉
Bylų talpykloje kaip visada rasite originalų PDF dokumentą, kaip interpretuojami skalės rezultatai. Savo ruožtu galiu pridurti, kad ji tinka nebūtinai lyginti skirtingų žmonių pasitenkinimą savo esamu gyvenimu, bet ir gydant ar stebint psichikos negalavimo progresą ar gydymą. Kas mėnesį skalė, kaip ir depresijos skalė, rodys pasikeitimus į gerą arba blogą puses.
Galvos skausmas vis dažniau tampa ne tik žmonų atsikalbinėjimo priežastimi, bet ir rimta problema, mažinančia darbingumą bei kainuojančia milijonus litų. Vien migrena europos sąjungos piliečiams kainuoja 27 milijardus eurų (vaistai, konsultacijos, gydymas stacionare).
Bum – bum – bum galvą skauda. Kaip gerai! Kas gerai? Kaip gerai kad yra *placebomolio*! tai taip išpopuliarėjo, kad keliolika litų kainuojančias tabletes ryjame lyg vitaminus.
Įtampos galvos skausmų statistikos nėra. Statistika teigia, kad galvos skausmus patiriantys asmenys linkę turėti mažesnes pajamas ir išsilavinimą, didesnė dalis nedirba, lyginant su skausmų nevarginamais asmenimis. Tačiau neaišku ar tai yra priežastis, ar pasekmė.
2007 gegužę pradėtas Eurolight projektas – www.eurolight-online.eu ,kurio tikslas įvertinti su galvos skausmais susijusias rizikas, jų įtakągyvenimo kokybei ir t.t.
Tikriausiai dauguma žinome, kas yra panika. Kiek mažiau žmonių girdėję apie panikos priepuolius. Itin šį reiškinį išpopuliarino TV serialas „Sopranai. Mafijos kronika” – mafiozų Sopranų šeimos galva, Tonis Soprano, dėl panikos priepuolių ėmė lankytis pas psichologę. Glen O. Gabbard apie tai net parašė knygą „Sopranų psichologija”. Bet apie viską – iš pradžių.
Kas gi vyksta panikos priepuolio metu?
Atsiranda šie fiziologiniai pojūčiai – stipriau plaka širdis, padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, tirpstančios galūnės. Bendras bruožas – visa apimantis baimės, nerimo jausmas.
Dažnai žmonės tiesiog galvoja, kad tai širdies smūgio pradžia. Panikos priepuoliai trunka 10-30 min.
Nereikėtų jų painioti su MOTYVUOTOS baimės, panikos momentu (pavyzdžiui, link jūsų bėga piktai atrodantis šuo, arba treninguotas budulis). Padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas tokiu atveju yra natūrali „gynybinė” organizmo reakcija, kuomet ruošiamasi gynybai, todėl raumenims reikia daugiau deguonies, bei staigesnės reakcijos. Panikos priepuolis – kuomet tie patys pojūčiai atsiranda ramiai sau skaitant knygą, arba apsipirkinėjant parduotuvėje, arba, kaip Antoniui Soprano – vairuojant automobilį. Didelio panikos priepuolio metu žmogus gali apalpti, dėl itin padidėjusio kraujospūdžio imti bėgti kraujas, paskausti galvą ir pan.
Padažnėję panikos priepuoliai gali tapti lėtiniai, iššaukti kitas psichologines problemas. Kaip bebūtų keista – tai paveldima genetiškai, o ne (arba ne tik) įtakojama aplinkos – jei jūsų artimiausių giminių tarpe yra panikos priepuolių kamuojamų žmonių, tikimybė, kad šis negalavimas atsiskleis ir pas jus – 20 procentų (t.y. kas penktas žmogus jį turės).
Gleno O.Gabbardo „Sopranų psichologija“ – veikalas, atskleidžiantis painių charakterių užkulisius, analizuojantis tikrąsias serialo herojų veiksmų priežastis.
Tai metodas, kuriuo siekiama suprasti mūsų elgesio motyvus, tiesiogiai nesuvokiamus, pasąmoninius jausmus, mintis.
Pasąmonės veikimą pirmasis aprašė Sigmundas Froidas 20a pradžioje, ir jo teorija nebetilpo į tų dienų medicinos mokslo rėmus. jau vien ko vertas teiginys, kad isterija (nuo lot. hystera – gimda) gali būti ne tik pas moteris, bet ir pas vyrus!
Laikotarpiu po S.Freud teorija toliau modifikuota. Psichoanalizė padėjo pagrindus visoms šiuolaikinėms psichoterapijos mokykloms.
Iš klasikinės psichoanalizės yra kilusi psichoanalitinė psichoterapija (terapija=gydymas), kuri remiasi psichoanalizės teorija, bet siekia ne šiaip įsiskverbti į žmogaus pasąmonės klodus ir jį pažinti, o palengvinti paciento dvasinį skausmą, išgydyti sutrikimą, panaikinant jo simptomus.
Psichoanalizė – tai gydymas pokalbiu (kalbėti turi pats pacientas, psichoanalitikas tik užduoda nukreipiančius, tikslinančius klausimus), kuris trunka labai ilgai, ir dažniausiai neturi greitų rezultatų,
netinka gydyt ūminių negalavimų. Normalu, kad psichoanalizės seansai, kuomet pacientas guli ant kušetės, o psichoanalitikas sėdi už jo matomo lauko ribų, trunka keletą metų, po keletą kartų per savaitę.
„Tikru” psichoanalitiku save gali vadinti tikspecialistas,baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos
reikalavimus atitinkančią 4-8 metų trukmės programą. Ši organizacija, kurią įkūrė pats S.Froidas, turi „monopolį” rengti psichoanalitikus.
Lietuvoje, norint tapti psichoanalitiku, specializuotas studijas reikėtų baigti Suomijoje arba Olandijoje, kaip vienas žymiausių šių dienų Lietuvos psichoanalitikų R.Milašiūnas, http://www.psichoanalize.lt/ kūrėjas. Pasaulyje yra daugiau nei 11 000 psichoanalitikų.
