Krapai ant palangės

Prasidėjus rudens ir žiemos sezonui, daugelis mūsų pasigenda šviežių prieskoninių daržovių bei žalumynų. Žinoma, šiandieną jų bet kuriuo metų laiku galima rasti bet kuriame prekybos centre ar turguje. Tačiau tikrai nieko nėra sveikiau ir gardžiau už pačių užsiaugintus. Šį kartą pakalbėkime apie krapus.

Kaip visą žiemą turėti šviežių krapų?

Krapai – visiškai nereiklus augalas. Juos labai paprasta auginti. Sėti juos reikia į dėžutes arba vazonėlius kartu su kitais augalais. Arba galima ir atskirai. Krapų sėklas sėkite į purią, drėgnoką dirvą, užberkite lengvu plonu žemių sluoksniu. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.

Pirmieji daigai pasirodo jau po 2 savaičių, o po mėnesio – gausiai suveši lapai. Krapams reikia daug tiesioginės saulės šviesos. Dėl šios priežasties, vazonėlius arba dėžutes su krapais rekomenduojama laikyti ten, kur būna daugiau ryškios šviesos. Šis prieskonis geriausiai auga esant apie 16-18 laipsnių temperatūrai.

Skinti krapus geriausia kuomet augalas jau tvirtas. Tačiau reikia stengtis nenuskinti visų lapų.

Kad krapai nepradėtų žydėti, jiems turi nepritrūkti drėgmės.

Specialistai pataria ant palangės auginti kompaktiškus, žalumyninius krūminius, skirtus lapų auginimui krapus. Šiai dienai išvesta naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą, nes jie neturi polinkio greitai žydėti, o per visą žiemą galima skinti tik šoninius lapus. Ypač tam tinka veislė „Sari“. Šios veislės augalai gerai auga esant silpnesniam apšvietimui žiemą. Taip pat galima sėti „Mammoth“ veislės krapus.

Taigi, bulvių mėgėjai, kuriems krapai yra nepakeičiamas prieskonis, net ir žiemą gali mėgautis šviežiu jų aromatu bei skoniu. Auginkite krapus ant palangės ir tikrai nepajusite vitaminų ir mineralinių medžiagų stygiaus.

 

Produktai kuriuose gausu magnio

magnio produktai

Magnis vienas iš mikroelementų, be kurių organizmas (nervų sistema, raumenys, kaulai, ląstelės) negalėtų gyventi. Be jo nevyktų daugiau nei 300 biocheminių reakcijų – skaičius iš ties įspūdingas.

Daugeliui tikriausiai ne naujiena kad yra toks dalykas kaip sveika mityba arba sveikas gyvenimo būdas. Dabar įvairiausių sveikuoliškų receptų, sveiko gyvenimo planų, sveikos gyvensenos patarimų nors vežimu vežk, didžiausia problema tūlam žmogui atsirinkti, kuris receptas ar „planas“ teisingiausias ir geriausias. Na, jei bendrais bruožais, sveika mityba dažniausiai skatina vartoti maistines medžiagas turinčias daug vitaminų ir mikroelementų: daržoves, vaisius ir kt. Taip pat nerekomenduojama valgyti (arba rekomenduojama apskritai nevalgyti) maisto, kuriame daug cukraus, druskos ir t.t. Žinoma reikia vartoti daug vandens ir kuo mažiau vartoti alkoholinių, energetinių ir kitokių  gėrimų – daugmaž tokios sveikos mitybos gairės. Tuomet mūsų organizmas bus apsaugotas ir papildytas naudingais mineralais (kalciu, magniu,  kaliu, natriu…). Deja, ne visi naudingi mikroelementai įsisavinami tiesiog valgant populiariausias daržoves ar vaisius, todėl į mitybą patartina įtraukti ir kitokius – retesnius produktus, kuriuose gausu būtinųjų mineralų.  Mūsų organizmui reikia mikroelemento – magnio, kuris randamas štai šiuose maisto produktuose:

  1. Moliūgo sėklos. Šimtas gramų moliūgų sėklų turi apie 530 miligramų magnio, o tai jau daugiau nei rekomenduojama paros norma. Aišku, nėra įprasta suvalgyti tokį kiekį sėklų per dieną, bet kitą kartą, praeidami pro sėklų skyrių Maksimoje paimkite vieną – kitą saują, – nenusivilsite.
  2. Neskaldyti grūdai. Lukštenti arba rudieji ryžiai yra geriausias pasirinkimas šioje kategorijoje. Taip pat tinka kietieji kviečiai, grikiai, soros, juodieji ryžiai ar net pilno grūdo makaronai. Kuo mažiau apdoroti, tuo geriau.
  3. Juodasis šokoladas. Taip, pasirodo, magnio yra ir šiame saldumyne. Viena plytelė juodojo šokolado gali turėti nuo 200 iki 300 miligramų, kas nėra mažai. Tik nepersivalgykite, juk šokolade yra taip pat ir kalorijų.
  4. Špinatai. Vienas indelis špinatų gali papildyti jūsų organizmą 150 mg. magnio. Pasirodo, animacinio filmuko herojus – Papajus, – buvo teisus, valgydamas daug špinatų.
  5. Burokėlių lapai ir salotos. Burokėlių sriuba yra tikrai ne naujiena lietuviui, bet ar dažnai vartojame burokėlių lapus? Tikiuosi, po šio straipsnio šių gėrybių jūsų racione atsiras daugiau.
  6. Pupelės ir lęšiai. 100 gr. Sojos pupelių yra 86 mg. magnio, kas sudaro maždaug penktadalį dienos normos. Tinka ir juodosios pupelės, lęšiai, avinžirniai.
  7. Figos. Džiovintos figos, deja, patinka ne visiems, bet jose gausu magnio. Magnio taip pat yra ir datulėse, abrikosuose, razinose.
  8. Migdolo riešutai. Suvalgius kelias saujas migdolo riešutų, organizmas „pasikraus“ maždaug 80 mg. magnio.
  9. Avokadas. Viename vidutinio dydžio avokado vaisiuje yra maždaug 60 mg. magnio.
  10. Jogurtas arba kefyras. Kefyras labai tinka prie bulvinių patiekalų, todėl vienas puodelis prie ką tik iškepto kugelio tik pagardins patiekalą, o taip pat ir padidins magnio kiekį organizme.

Žinoma, apžvelgėme ne visus produktus, kuriuose gausu magnio – jų yra ir daugiau (bananai, žuvis), bet jei bent kelis iš jų dažniau naudosite savo racione – neprašausite.

 

Ar verta (per)mokėti už ekologišką maistą?

ekologiskas maistasNiekam nėra paslaptis, kad ekologiškas maistas gali būti net kelis kartus brangesnis už įprastuoju būdu užaugintą. Kai kam tokie kainų skirtumai nėra baisūs: jei disponuojama didelėmis pajamomis, tai galima susimokėti už prabangą perkant ekologišką maistą. Kitiems žmonėms, kurie tokios prabangos neturi, toks kainų skirtumas kelia daug klausimų. Čia pabandysime atsakyti į svarbiausius iš jų.

Svarbiausia žinoti kokia yra ekologiško maisto nauda vartojant tokį maistą. Ar tai padeda pagerinti sveikatą ar ne? Atsakymas labai paprastas: taip, padeda. Turbūt svarbiausia yra, kad tokiame maiste daug mažiau sintetinių cheminių medžiagų, kurios galimai sukelia įvairias ligas ar bent jau mažina organizmo atsparumo joms. Būtent tą parodo vis daugiau pastaraisiais metais atliekamų mokslinių tyrimų. Ko gero pagrindinė tarp tokių cheminių medžiagų – pesticidai. Jų likučiai ne tik kaupiasi organizme, bet yra žinomi, kaip vėžinių susirgimų sukėlėjai. Ekologiškas maistas šiuo atveju yra pranašesnis todėl, kad cheminių medžiagų naudojimas bet kokiame tokio maisto auginimo procese – griežtai reglamentuojamas ir prižiūrimas. Todėl pirkdami ekologiškai paženkliną ir standartus atitinkantį maistą – sumažinate su maistu gaunamų cheminių medžiagų kiekį. Ne tik pesticidų, bet ir sunkiųjų metalų, nitratų ir panašių kenksmingų dalelių.

Ne ką mažiau svarbus ir maistinių medžiagų kiekis ir jų kokybė. Šiam klausimui atsakyti buvo paskirta daug mokslininkų laiko ir rašalo. Po daugybės tyrimų paaiškėjo, kad ekologiškame maiste yra daug daugiau kai kurių vitaminų ir mineralų. Didžiausias skirtumas lyginant įprastai ir ekologiškai užaugintus maisto produktus yra vitamino C, kalcio, magnio bei antioksidantų koncentracijose. Kitų medžiagų skirtumai yra mažiau reikšmingi, tačiau taip pat aktualūs. Todėl jūsų pasirinkimas vartoti ekologišką maistą padidins gaunamų maistinių medžiagų kiekį su maistu.

Tokios yra pagrindinės, moksliškai pagrįstos priežastys rinktis ekologišką maistą. Bet tai dar nėra viskas. Ekologiškas maistas tinkamas ne tik sveikuoliams, bet ir ekologiją skatinantiems žmonėms. Taip užaugintas maistas padaro mažesnę žalą dirvožemiui, aplinkai ir ekosistemai. Taip nutina dėl griežtai reglamentuojamo ekologiško maisto auginimo, kuris neleidžia cheminių medžiagų ir perteklinių trąšų naudojimo. Taip nėra pakenkiama dirvožemiui ir gruntiniam vandeniui. O tai – dar vienas priežastis valgyti ir gyventi ekologiškai.

Nors toks pasirinkimas gali būti ne pats pigiausias, yra vietų, kur galima įsigyti ekologiškų prekių už prieinamą kainą. Pavyzdžiui Ekorojuje. Tai yra viena pigiausių ekologiškų prekių parduotuvių internete.