Visi žmonės kažkuo tiki: vieni tiki, kad Dievas yra; kiti tiki, kad Dievo nėra. Ir viena ir kita kol kas yra neįrodyta. Dėl to ginčytis - tai tik laiką gaišt. Tarp "Taip" ir "Ne" vieningos nuomonės nėra ir būti negali. Bet štai kas keista: netikintis žmogus labai retai kada įkalbinėja tikintįjį netikėti, kai tuo tarpu tikintys netikinčių išvis netoleruoja! Atseit, privalai tikėti ir viskas! Gal jie iš tiesų buki ir apakę?.. Nejaugi Dievas, kuriuo jie tiki, jų pačių neišmokino tolerancijos? Tuomet neaišku, ką iš jų pasiųsti ant trijų raidžių - tikinčius ar tą dievą? Nesinori tikėti, kad Dievas galėtų būti toks savanaudis. Greičiausiai, siųsti reikia tikinčiuosius ir neprisileisti juos prie savęs tol, kol jie nesuvoks jų pačių tikybos esmės ir kol neatsikratys niekuo nepagrįsto fideizmo ir antropomorfizmo. Sunku suvokt, kad kai kurie žmonės tikėjimą ir religiją vis dar laiko pranašesniais už mokslą ir galvoja, kad Dievas nešioja barzdą... Na žinote! Kaip ten sakoma: "Jei katės turėtų savo dieva, tai jos būtinai manytų, kad jis gaudo peles...". Čia nėra kuo pralinksminti net pačių nereikliausių vaikų... Asmeniškai aš tikiu tokiu dievu, kuriam nereikia sustiprinto finansavimo...
kam buvo reikalinga religija ? paiskint ko nesupranti, apmalsint mirties baime , juk visos sako kad po mirties kažkas bus... o poto jos tapo yrankiu valdzios istrškusiu žmoniu rankose , irankiu daryti kanoriu nes taip dievas liepia ir visad atsirasdavo uztektinai nesusipratusiu ir plisiplakeliu tam palaikyt. tad jai religija nuregtume iki pirmines idejos atsisakydami poto apaugusiu ja ritualu ir taisykliu tai tada ja pamatytume tikresnej sviesoj. taipkad dievas niekuo detas kad religijos tampa fanatiskom ar ziauriom , tiesiog zmogus prie jo prisilietes jy taip pataiso ...
