Psichologas Vilniuje

Psichologas Vilniuje yra dažnai sutinkama profesija ir siūloma paslauga. Tai tampa labai natūraliai suprantama paslauga. Juk kai skauda pilvą – kreipiamės į gydytoją, kai skaudą kažką viduje emociškai – psichologas yra tas žmogus, kuris gali mums padėti. Psichologas Vilniuje siekia padėti jums susitvarkyti su savo problemomis, kurios galbūt nėra išsprendžiamos taip paprastai. Kartais savęs analizė yra ilgesnis procesas ir reikalauja daugiau pastangų. Tokiuose situacijose psichologas Vilniuje yra tai, ko jums gali reikėti. 

Psichologas Vilniuje: porų konsultacijos

Atsiradus iššūkiams poroje psichologas Vilniuje gali padėti išsiaiškinti iš kur tos problemos kyla, kaip su jomis tvarkytis, kad santykiuose vėl įsivyrautų harmonija. Atsiradus problemoms ne visada užtenka tik pasikalbėti vienam su kitu. Kartais trečias žmogus gali padėti geriau suprasti savo partnerį. Toks žmogus gali būti psichologas Vilniuje. Kartais problemos poroje atsiranda dėl asmeninių potyrių buvusiuose santykiuose ar net santykiuose su šeima. Dėl to kitam žmogui gali būti sunku suprasti kito jausmus, jei pats nėra to patyręs. Psichologas Vilniuje gali padėti partneriams suprasti vienas kito išgyvenimus ir patirtis. Tai padeda augti poroje ir gilinti tarpusavio ryšį. 

Psichologas Vilniuje: kur ieškoti?

Psichologas Vilniuje gali būti privatus arba dirbantis valstybinėje ligoninėje. Siuntimą pas psichologą Vilniuje gali išrašyti ir jūsų šeimos gydytojas. Tačiau dažnai žmonės renkasi privačius psichologus Vilniuje, nes priėjimas prie jų greitesnis, o ir pasirinkimas didesnis. Kartais pirmas sutiktas psichologas Vilniuje gali nebūti tinkamas jums, todėl gali tekti kiek ilgiau paieškoti tinkamo. Ieškoti galima tiek socialinėje medijoje, tiek Google paieškoje. Yra net tokių socialinės medijos paskyrų, kurios gali būti ne tik naudingos savo psichologo Vilniuje paslaugomis, bet ir taip pat pačiu turiniu, kuriuo dalinasi. Taip pat, kai kurios svetainės kaupia įvairias paslaugas ir jas pristato pagal temas naršytojams. Taip susirasti psichologą tampa lengviau. Psichologas Vilniuje taip pat gali būti ir rekomenduotas draugų ar šeimos. Nereikia bijoti, kad psichologas Vilniuje jau kalbėjęs su jūsų artimaisiais, nes pokalbis tarp psichologo ir paciento yra konfidencialus. Psichologas Vilniuje neturės išankstinės nuomonės apie jus, tačiau būkite tikri, kad tai yra tas žmogus, kuris jums tikrai padės. 

Psichologija ir azartiniai žaidimai: ką būtina žinoti

Daugybė žmonių mano, kad azartiniai žaidimai paprastai yra žaidžiami pernelyg apie tai negalvojant ir į tai nesigilinant, tačiau tai nėra tiesa. Psichologinis veiksnys yra labai svarbus nuo pačių pradžių. Todėl jei žmonės galvoja apie azartinius žaidimus, visų pirma jie turėtų suprasti, kaip tai gali paveikti jų psichologinę būseną ir kaip psichologija gali paveikti patį žaidimą.

Optimizmas azartiniuose žaidimuose: gerai ar blogai?

Daugelyje gyvenimo sričių optimizavimas yra labai naudinga savybė, tačiau azartinių žaidimų pasaulyje būvimas pernelyg optimistiškai nusiteikusiu gali tapti pernelyg rizikingu.

Bandymas atsitiktinumui suteikti prasmę

Noras atsitiktinumui suteikti prasmę yra natūralus. Bėgant metams daugybė azartinių žaidimų žaidėjų bandė sukurti pačias įvairiausias strategijas, kurios jiems padėtų laimėti, tačiau to padaryti jiems niekuomet nepavyko. Todėl jokiu būdu nereikėtų manyti, kad egzistuoja tam tikros statymų sistemos, kurios galėtų padidinti laimėjimo tikimybę. Visa tai tiesiog neegzistuoja.

„Beveik pavyko“ neegzistuoja

„Beveik laimėti“ gali atrodyti pakankamai smagu. Kai kurie žmonės yra klaidingai įsitikinę, kad jei jiems beveik pavyko laimėti, neilgai trukus jiems iš tikrųjų pavyks. Tačiau būtina suprasti, kad „beveik pavyko“ tiesiog neegzistuoja.

„Karšti“ ir „šalti“ lošimo automatai – jų nėra

Labai dažnas mitas tarp azartinių žaidimų mėgėjų yra susijęs su „karštais“ ir „šaltais“ lošimo automatais. Kai kurie vartotojai tiki, kad tam tikri lošimo automatai gali labai dažnai ir daug išmokėti, kai tuo tarpu kiti beveik niekuomet neišmoka. Tačiau akivaizdu, kad tai taip pat yra tik dar vienas mitas, kuriuo žaidėjai bando pateisinti savo pralaimėjimus.

„Aš matau tik tai, ką noriu matyti“

Yra visiškai natūralu susikoncentruoti į tai, kas vyksta šią akimirką – ypač, jei visa tai yra susiję su laimėjimu. Tačiau tai gali pakišti koją ir nulemti labai didelius finansinius praradimus. Todėl kalbant apie azartinius žaidimus niekuomet neturėtų būti susitelkiama tik į esamą akimirką.

Laimėjimai yra nenuspėjami

Noras laimėti gali būti akinantis. Žinojimas, kad kiekvienas naujas žaidimas gali būti nauja galimybė laimėti, neretai sukuria labai pavojingas ir klastingas sąlygas, kuomet žaidėjui tampa sunku pasitraukti. Tačiau bet kurių azartinių žaidimų atveju laimėjimai yra visiškai nenuspėjami. Tai reiškia, kad jie visuomet yra atsitiktiniai, todėl nepaisant to, kiek laiko bus praleidžiama žaidžiant pasirinktą kazino žaidimą, laimėjimo tikimybė nepadidės.

Niekada negalima pradėti „vaikytis“

Laimėjimo „vaikymasis“ gali atrodyti kaip labai patrauklus sprendimas, tačiau azartinių žaidimų srityje tai yra pats tiesiausias kelias į nesėkmę ir praradimus. Todėl jokiu būdu negalima sau leisti pasiduoti tokiam potraukiui ir siekti savo norą „vaikytis“ laimėjimų suvaldyti.

Kontrolės iliuzija

Statymų atlikimas, mygtukų paspaudimas, kortų pasirinkimas – visa tai yra veiksmai, kuriuos atlieka azartinių žaidimų žaidėjai. Tačiau ar iš tikrųjų jie kontroliuoja žaidimą? Atsakymas yra labai paprastas – tikrai ne. Žaidėjai neturi jokios kontrolės, o tai reiškia, kad dažnai jie susikuria kontrolės iliuziją.

„Stebuklai“ ir „magija“

Ar kada nors buvote susidūrę su situacija, kuomet kažko labai norėjote ir tai įvyko? Kaip manote, ar tai buvo stebuklas, ar tik smagus sutapimas? Daugybė lošėjų yra linkę ieškoti „magiško“ elemento, kuris jiems padėtų lengviau laimėti ir pritrauktų sėkmę. Tačiau nereikia nė sakyti, kad visa tai neegzistuoja, todėl jei bandoma įsivaizduoti, kad vien ilgą laiką galvojant apie būsimą laimėjimą bus galima greitai laimėti, akivaizdu, jog neilgai trukus teks labai nusivilti.

Daugiau informacijos galima rasti tinklapyje.

Priklausomybė nuo lošimų: keletas naudingų patarimų, kaip su tuo kovoti

Jūs ar jūsų artimas žmogus šiuo metu susiduria su priklausomybe nuo lošimų? Jei taip, tuomet skubame jus supažindinti su svarbiais ženklais ir simptomais, kurie parodo priklausomybę, ir keliais naudingais patarimais, galinčiais padėti su tuo kovoti.

Kas yra priklausomybė lošimams?

Su priklausomybe lošimams gali susidurti absoliučiai bet kuris žmogus ir tai gali nutikti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Tokiais atvejais iš pirmo žvilgsnio visiškai atsitiktinis ir smagiu laisvalaikio praleidimo būdu atrodęs lošimas laikui bėgant perauga į nesveiką potraukį ir sukelia daug neigiamų padarinių. Ir visiškai nesvarbu, ar kalbėtume apie sporto statymus, loterijas, žaidimą internetiniame ruletės puslapyje, ar pokerį – visa tai gali sukelti dideles problemas tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir darbe, jau nekalbant apie didelę finansinių sunkumų riziką. Be to, nuo lošimų priklausomi žmonės kartais priima tokius radikalius neigiamus sprendimus, apie kuriuos priešingu atveju niekuomet nė nebūtų galėję pagalvoti.

Priklausomybė nuo lošimų, kuri taip pat yra vadinama ir patologiniu lošimu ar kompulsiniu lošimu, yra impulsų valdomas psichologinis sutrikimas. Jei žmogus yra kompulsyvus lošėjas, jis negali kontroliuoti savo jaučiamo potraukio lošimui – net ir tuomet, kai toks lošimas turi didelių neigiamų pasekmių tiek lošiančiam, tiek ir jo artimiesiems. Tokiu atveju į lošimus pasineriama nepaisant to, ar susiduriama su visišku bankrotu, ar su kitais gyvenimiškais sunkumais. Tai reiškia, kad žmogus ima žaisti azartinius žaidimus net ir puikiai suprasdamas, kad laimėjimo tikimybės nėra jo pusėje ir jo finansinė padėtis neleidžia daugiau pralaimėti.

Be abejo, priklausomybę lošimams galima turėti ir tuomet, kai reikalai nėra visiškai nekontroliuojami. Probleminiu lošimu gali būti vadinamas bet koks azartinis elgesys, kuris turi neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui. Taigi, jei jūs pastaruoju metu žaisdami įvairius azartinius žaidimus išleidžiate vis daugiau ir daugiau pinigų, vaikotės pralaimėtų pinigų ar lošimas ima daryti reikšmingą neigiamą poveikį jūsų gyvenimui, tuomet jūs iš tikrųjų turite lošimo problemų.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad priklausomybė nuo lošimų dažnai yra siejama ir su kitais elgsenos ar nuotaikos sutrikimais. Dauguma probleminių lošėjų kenčia ir nuo priklausomybės alkoholiui ar kitoms kenksmingoms medžiagoms, nekontroliuojamų pykčio, nerimo ir streso protrūkių, depresijos ar bipolinio sutrikimo. Todėl norint įveikti priklausomybę lošimams taip pat reikia nepamiršti ir minėtų psichologinių problemų ar bet kurių kitų gyvenimo kokybei kenkiančių veiksnių.

Ir nors nemaža dalis žmonių jaučiasi visiškai bejėgiai manydami, kad jiems nėra jokios galimybės atsisakyti lošimo, yra daugybė būdų, kaip žmonės gali įveikti šią opią problemą, atkurti savo asmeninius santykius, sutvirtinti savo finansinę situaciją ir susigrąžinti savo ankstesnį stabilų gyvenimą.

Žinoma, kai kurie žmonės nėra linkę pripažinti turintys lošimo problemų ar kitų minėtų psichologinių sutrikimų ir priklausomybių. Tačiau jei žmogus pradeda azartinius žaidimus žaisti paslapčiomis arba aplinkiniams ima meluoti, kiek pinigų pralaimi, tai akivaizdžiai parodo, kad žmogus yra priklausomas nuo lošimų. Lygiai tą patį būtų galima pasakyti ir apie situacijas, kuomet žmogus nesugeba atsitraukti nuo azartinio žaidimo ir nuolatos stengiasi laimėti daugiau nei pralaimėjo. Ką jau kalbėti apie atvejus, kai žmonės lošia nė neturėdami savo asmeninių lėšų. Taigi, jei žmogus vis dėlto pastebi tokius požymius, jis turėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie galėtų jam padėti išsikapstyti ir atsistoti ant kojų. Be to, pirmiausias žingsnis būtų apie visą tai pripažinti sau ir savo artimiesiems, kurie gali ištiesti tvirtą pagalbos ranką.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Susiduriate gyvenime su sunkumais? Jie Jums kartais trukdo matyti, kad kasdien yra ir daug šviesių, gražių akimirkų? Tokiu atveju siūlome bendradarbiauti su specialistais, kurie gali padėti Jums vėl šypsotis. Žinoma, žmogaus psichologija yra sudėtingas dalykas, tad  ne visada viską pavyksta išspręsti. Tačiau bent jau bandyti – būtina.

Kada psichologija Jūsų gyvenime turi užimti svarbesnę vietą? Tada, kai gyventi tampa sunku ir kai šį sunkumą sukeliančių problemų nebepavyksta nugalėti patiems. Psichologai jūsų problemų tikrai neišspręs, tačiau jie gali būti nepamainomi vedant jus šių problemų sprendimo link. Galiausiai viskas priklausys tik nuo Jūsų.

Kadangi psichologija yra sudėtingas mokslas, natūralu, kad į pagalbą turi ateiti tie, kurie baigę mokslus ir žino, kaip padėti. Tačiau ar tai reiškia, kad pokalbis su artimais žmonėmis neturi jokios naudos? Tikrai turi ir labai daug. Dažniausiai reikia labai mažai, kad pojūčiai būtų geresnis. Svarbiausia – kalbėtis ir dar svarbiau – nebijoti pasakyti tai, kas Jums neduoda ramybės.

Taip pat siūlome išbandyti skirtingas terapijas. Daugelis klaidingai galvoja, kad pirmiausia specialistai rekomenduoja vaistus ir tai yra pats dažniausias problemų sprendimo būdas. Tikrai ne. Dažniausiai patariamos įvairios (psicho)terapijos, kurių metu mokomasi geriau pažinti save ir tuo pačiu skirtingas problemas bandyti išspręsti tiesiog išmokstant daugiau kalbėtis su pačia savimi.

Taip pat reikia nepamiršti, kad nors specialistai mums labai padeda, tačiau kiekvienas asmuo gali pats padėti sau. Dažniausiai savijauta būna geresnė, kai žmogus daugiau dėmesio skiria savo gyvenimui ir tuo pačiu bando gyventi kuo sveikiau. Tai apima ir tokius fizinius dalykus kaip kad sveika mityba bei didesnis fizinis aktyvumas. Net ir tai gali padėti geriau jaustis, tad išbandyti verta, tiesa?

Kadangi rinkoje galima rasti labai daug skirtingų specialistų – visada verta kuo daugiau pasidomėti skirtingais, kad pavyktų rasti geriausius. Taip pat skaitykite atsiliepimus apie skirtingus specialistus, pasidomėkite, kokias terapijas jie taiko, kad pacientui pavyktų susitvarkyti su vidinėmis problemomis.

Svarbiausia yra kuo skubiau kreiptis į specialistą, jeigu Jums atrodo, kad nebepavyksta susitvarkyti su savo emocijomis. Juolab, psichologija turi būti sprendžiama supratus, kad tam reikės laiko. Visgi, rezultatas gali būti laimingas gyvenimas ir Jūs esate to verti.

 

 

 

Daugiau nei pusė rūkančiųjų norėtų atsisakyti šios priklausomybės

Daugiau nei pusė rūkančiųjų (59%) norėtų mesti rūkyti, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems tai padaryti trukdo susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, atskleidžia „Acetium Lozenge“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „Šios priklausomybės ne ką lengviau atsisakyti nei azartinių lošimų ar alkoholio“, – sako IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig, minėdamas, kad metančiajam yra labai svarbus šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas.

jan hilbig

Daugiausia žmonių (62%) negali mesti rūkyti, nes tai yra tapę įpročiu, net 56% teigia, kad neužtenka valios.  33% mano, kad rūkymas padeda kovoti su stresu, nors specialistai teigia, kad rūkantys žmonės jaučia nerimą, nuotaikų svyravimus daug dažniau nei nerūkantys, kiti (17%) nuogąstauja, kad vos metę priaugs svorio.

„Įsivaizduojame, kad žmogus turi ribotą valios „kiekį“, kuris gali išsekti, tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta. Mūsų įpročiai formuojasi ir keičiasi, kai išmokstame valdyti jausmus, prieštaringus norus, todėl rūkymo trumpalaikes pasekmes suvaldyti galime. Atradus būdus, kaip sušvelninti nikotino atsisakymo laikotarpį, be jo galime gyventi labai laisvai“, – įsitikinęs J. Hilbig.

Pasak gydytojo, kai kuriems žmonėms sunku atsisveikinti su žalingu rūkymo įpročiu, nes metę jį dar kurį laiką jaučiasi prastai. Ši būsena nėra pavojinga, tačiau reikalauja daug jėgų ir pasiryžimo. Jeigu žmogus turi emocinių sunkumų, santykių problemų, sveikatos sutrikimų, mesti dar sunkiau. Kita vertus, sėkmingai nustojus rūkyti laukia didžiulė nauda: laikui bėgant savijauta tampa daug geresnė, ženkliai mažėja su rūkymu susijusios sveikatos rizikos, nelieka išlaidų už tabaką, vardija medikas.

Ir fizinė, ir psichologinė priklausomybė

Rūkymas gali būti suprantamas kaip fizinė ar psichologinė priklausomybė, tačiau dažniausiai abi priklausomybės veikia kartu.

Nikotinas sukelia didžiulį norą rūkyti, kuo daugiau jo yra cigaretėje, tuo stipriau jis veikia. Vos užsirūkius, nikotinas greičiau nei per dešimt sekundžių patenka į smegenis, ten prisijungia prie receptorių ir keičia nervinių ląstelių veiklą. Gavęs nikotino, žmogus patiria teigiamų pojūčių, jam mažėja nerimas, tačiau tai – tik trumpi, malonūs pokyčiai. Norint juos patirti rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, nervų sistemai sukeliamas neigiamas patyrimas. Žmogui atsiranda įspūdis, kad sunku susikaupti, padidėja apetitas. Metant rūkyti, šiuos nemalonius pojūčius intensyviai galima jausti dar ilgą laiką.

„Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus ritualus ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę“, – paaiškina J. Hilbig.

Rūkymo veiksmas gali būti susiejamas su situacijomis, pavyzdžiui: rūkymas po maisto, per pietų pertrauką, rūkymas su draugais, kolegomis. Matyti, jog kitomis aplinkybėmis cigaretės nebūtų imamasi. Kitų įtaka itin svarbi net 17% apklaustųjų, parodė priemonės nuo rūkymo „Acetium Lozenge“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų nervų sistema tokius ryšius užfiksuoja ir „prikabina“ prie malonių aspektų. Atmintis pagal tai užsiprogramuoja, tai gali būti vaizdinys, maistas arba dūmų kvapas, kuris pažadina atsiminimą apie situaciją ir sužadina norą rūkyti.  Atsisakyti rūkymo, atrodo būtų paprasta, tačiau šitos kasdienės situacijos pasikartoja labai dažnai, todėl ir vėl kyla noras griebtis cigaretės“, – dėsto gydytojas.

Kai veikia nikotinas

„Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis“, – sulygina psichiatras-psichoterapeutas. Žmonės yra užvaldyti veikiančios medžiagos, rūkymo atveju – nikotino, o save geba kontroliuoti tik iš dalies. Atsikratyti cigaretės gali būti taip pat sunku kaip ir bet kurios kitos priklausomybės.

Su priklausomybe kovoti sunku, tačiau įmanoma, sako psichoterapeutas. J. Hilbig teigia, kad gali padėti šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas, žinoma, įvairios psichoterapijos formos skatina pasiruošti ir ištverti metimo procesą. Psichoterapijos metu išmokstama valdyti nerimą, atrandami būdai, kaip pakeisti nikotino teigiamą poveikį.

„Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, – sako J. Hilbig. Vienos labiau gelbsti sumažinti paties rūkymo nutraukimo simptomus, sušvelnina nerimą, nuovargį. Kitos mažina nikotino „teigiamą“ poveikį –  siekia, kad jei žmogus paslystų ir vėl pradėtų rūkyti, jis nepatirtų greito „apdovanojimo“, jo paslydimas praeitų be malonumo, taip didėja tikimybė, kad žmogus susivoks ir nebenorės vėl imtis cigaretės.

Rūkančių šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl ketinimo mesti rūkyti atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25 – vasario 7 d.

Pagaliau atrasta savo tiesa apie psichologiją

Psichologija pradėjau domėtis, galbūt, po įkvepiančių filmų („Sutrikęs gangsteris“, „Psichoterapija“) ar nuostabių serialų apie gydytojus („Daktaras Hausas“, „Dakterė Kvin“, „Sopranai“). Netgi dr.Yalomo knygose jo ir pacientų santykiai įdomūs, pokalbiai nekasdieniški, lavinantys protą, problemos -svarbios.

O šventas naivume.. Neveltui sakoma, kad 80 procentų žmonių – vidutiniokai. Tai – tikra tiesa. Ir, kas blogiausia, jie sukuria apie 99% viso psichologo darbo krūvio. Jei tikitės, mielieji, jog tapus psichologu, psichoanalitiku ar psichoterapeutu jūsų gyvenimas taps įdomesnis ir jausitės keičią pasaulį – nusivilsite. Kasdien jus trukdys menki žmogystos su savo niekingom problemom, kurias susikūrė patys ir iš tiesų net nenori jų spręsti. Taip, jie ateina pas „daktarą“, bet tik tam, kad gautų greitą ir neskausmingą „Placebomolio“ tabletėlę, kuri akimirksniu išspręstų visas bėdas. Netgi gavę patarimą ar vaistų, jie bambės, kad jie nepadeda tuoj pat, kaip koks validolis, ir nedarys nieko, kad patys sau padėtų.

Blogiausia, jog kasdien jums bus brukamos tos pačios nereikšmingos būsenos, ir kiekvienas žmogus įsivaizduos, kad jos yra jo vienintelio, unikalios ir svarbiausios pasaulyje, ir jog niekas negali suprasti, kaip jis jaučiasi, ir kaip jam blogai. Dėl nesuprantamų priežasčių jie susikūrė ir toliau gyvena tose pačiose tas būsenas sukėlusiose sąlygose – dirba po 20 valandų emigracijoje, kenčia alkoholiką sutuoktinį, apgaudinėja draugę su jos draugu, ir dėl to labai graužiasi… Ir jiems turi padėti galvos daktaras! Ir įtikinėti „nebedaryk taip“ reikės bent 20 kartų, nes „pacientas“ skųsis „aš viską suprantu, žinau!.. bet man kitaip nesigauna… pasakykit, kaip išmokt pasakyt NE?“.

Tikitės bent retkarčiais sulaukti pokalbio apie gyvenimo esmę ir prasmę? Susitikite su profesoriais Šliogeriu ar Milerium iš VU. Arba tiesiog įsmukite į jų paskaitą – šansai bent valandą per metus skirti filosofijai padidės nuo nulio iki šimto procentų. Galų gale, apie kokią filosofiją gali būti kalba su žmogumi iš tų 80%, kurie apie ją nėra girdėję nieko kito, kaip tik tėvų pamokymą „aj, gal nefilosofuok čia“?
psichologija2
Tai štai, kas yra ta psichologija. Masių psichologija, pavadinkime. Filosofinė terapija, aprašyta gerai parduodamose knygose, matyt, tėra tik filosofinė kategorija.

P.S. taip, man neįdomu, jog jus kamuoja nemiga, kai vyras tuo metu geria virtuvėj ar jums sunku susikaupti laisvą dieną, prieš tai dirbus 10 dienų po 16 valandų. Neeikit ir į bažnyčią, nes ten gausit mušt. Placebomolis su aspirinu irgi nepadės. Kabinu chalatą ant vinies. Hau.

Kodėl jūs lankotės šioje svetainėje?

Jei tikėjotės rasti čia atsakymą – klydote.

Geriausiu atveju rasite save atitinkantį klausimą, kuris jus ir atvedė čia. Kaip „Matricoje“ buvo sakyta pagrindiniam herojui, mes deja turime tik didelį norą sužinoti bei klausimą – „Kas tai yra?“, bet atsakymo niekas negali pasakyti – jį reikia rasti pačiam. O klausimų gali būti daugybė:

Kodėl norėjome savo krepšinio komandos pergalės?
Kodėl tikime horoskopais?
Kodėl pupytės ir o-lialios mums atrodo patrauklios, bet nenorėtume sau tokios žmonos?
Kodėl praeitą savaitę padauginote alkoholio?
Kodėl draugas nesupranta elementariausių dalykų, ir nenori apie tai pasikalbėti ir t.t.

klausymai

Į visus klausimus gali padėti atsakyti psichologijos mokslas. Į kai kuriuos – biologijos, statistikos bei kiti. Svarbiausia ką turime suvokt – kad pasaulyje yra tvarka, ir niekas nevyksta šiaip sau. Afrikosgentys išžudo ištisus kaimus, prie didžiųjų šalių ambasadų susirenka minios, įsimylima, labdara daroma dėl to paties priežasties ir pasekmės dėsnio.

Pamatyti tuos dėsnius, sąsajas tarp primityvaus elgesio ir sąlygoto pasamoninių darbinių modelių – tokia yra psichologijos paskirtis. Tai mokslas apie viską ir kartu apie nieką – vien šių žinių daugumai nepakanka išmaitinti šeimą – be šių žinių, dauguma neįstengia tos šeimos sukurti.

Tad kodėl TU čia?

Kas yra psichologija?

Psichologija – graikiškai mokslas apie sielą, dvasią – mokslas, tiriantis sąmonę, psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimąsi,  elgesį.

psychologija

Terminas imtas naudoti 16 amžiuje, paplito aštuonioliktame, paskelbus darbus „Empirinė psichologija“ bei „Racionalistinė psichologija“.

Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai Viljelmas Wundt’as Leipcige įkūrė pirmą psichologijos laboratoriją. 20 amžiaus pradžioje naujuoju psichologijos „tėvu“ tapo Sigmundas Froidas.

Didžiausią įtaką šiuolaikinei psichologijai daro šiuolaikinės kalbotyros, medicinos, filosofijos, matematikos darbai, netgi kompiuterių mokslas. Šiandien savo reikšmę prarado asocianizmas bei funkcinė psichologija, o biheviorizmo kritika parodė, kad neįmanoma sukurti pilnavertės psichologijos teorijos, atmetančios vidinius psichikos procesus.

Gelmių psichologija atsisakė biologinės (instinktais paremtos) pasąmonės interpretacijos, ėmė tirti žmogaus psichiką sąryšyje su visuomene.

Išsivystė humanistinė psichologija, tirianti psichiką iš egzistencialistinių, fenomenologinių
pozicijų, priešpastatanti save kognityvinėms psichologijos srovėms.

Pastaruoju metu atsirado įvairios taikomosios psichologijos kryptys – darbo, sporto, valdymo ir kitos, kurių jau galima mokytis ir Lietvos universitetuose kaip psichologijos mokymo programų krypčių.