Ką veikti Druskininkų sanatorijose?

druskininku vandens parkas

Druskininkai garsėja savo viešbučiais, gydyklomis ir mineraliniu vandeniu. Čia gaysybė sanatorijų, viešbučių, SPA centrų. Į sanatorijas atvyksta tiek norintys gydytis, tiek ir profilaktiškai pasistiprinti, atgauti darbingumą bei gerą savijautą. Švelnus kurorto klimatas, tyras pušynų oras ir rami aplinka padeda produktyviai pailsėti ir pasisemti fizinių ir vidinių jėgų. Specialiai nuodugniam jūsų organizmo ištyrimui ir būklės įvertinimui sanatorijose papildomai skiriamos diagnostinės procedūros bei kvalifikuotų specialistų konsultacijos.

Ką veikti šeimai Druskininkuose

Jeigu nuvykstate ten tik pusdieniui, o lauke puiki saulėta vasaros diena, norisi paieškoti pramogų gryname ore. Apsilankius Drukininkų pušyne, iš karto tik įėjus į parką apgaubia raminantis pušų ošimas, gaivus oras. Parkas labai gražus, švarus, žydintis, visi esantys statiniai meistriškai įsikomponavę į gamtinę aplinką. Visi gali išbandyti lauko treniruoklius, vaikams labai patinka žaidimo aikštelė, vaikai gali žaisti stalo tenisą, vyrų komanda- tinklinį. Parke veikia pirtis ir kaskadinės maudyklos. Praleidus pusdienį su šeima Druskininkuose, bus puikus preteksas sugrįžti dar kartą.

Lauko suoliukai

Lauko suoliukai skirti formuoti, puoselėti ir padaryti funkcioaliomis miesto, parko, sodo ir kitas erdves. Tokie suoliukai puikiai tinka kiemams, jaukioms sodo erdvėms prie namų sukurti, ne mažiau populiarūs ir miestams, kapams, vaikų žaidimų aikštelėms šalia sūpynių bei kitoms poilsio zonoms.

Iš ko gaminami lauko suoliukai?

Lauko suoliukai gali būti mediniai, metaliniai, plastikiniai, betoniniai. Pagrindas yra suoliukų kojos, o ant jų montuojami kiti elementai. Dažniausiai tai yra medinės lentelės, kurios sudaro tobulus derinius su plieninėmis, aliuminio ar ketaus kojomis. Lauko suoliukų kojos gali būti iš ketaus, aliuminio, plieninės, medinės, betoninės. Kiekviena medžiaga turi savo  privalumų. Pavyzdžiui, ketus labai patvarus, ilgaamžis, todėl tokios suoliuko kojos nereikalaus priežiūros. Viena labiausiai vertinamų aliuminio savybių- jis nerūdija, tad aliuminės kojos labai tiks pajūryje, kur didesnis druskingumas. Plienas yra tvirtas, ilgaamžis metalas, ypač jei cinkuotas. Lauko suoliukų kojos iš medžio atrodo labai dailiai, bet medžiui reikalingas tinkamas paruošimas ir priežiūra.

Parduotuvės bei vaistinės prezervatyvus laiko po užraktu

prezervatyvai  

Pagalvokite ir saves paklauskite, ką kai kuriose Lietuvos parduotuvėse lengviau įsigyti – viskio butelį ar dėžutę prezervatyvvų?

Remiantis JAV Kalifornijos valstijos nepilnamečių “slaptų pirkėjų” tyrimo duomenimis, dažnai prezervatyvvai yra laikomi už prekystalių arba užrakinti po stiklu.

Parduotuvėse, tiek Lietuvoje tiek JAV ar kitose ES valstybėse dažniausiai po stiklu užrakintos prekės yra tos, kurias norima pavogti. Tačiau ar tikrai, taip dažnai vogiami prezervatyvvai?

Nepilnamečių psichologai vienbalsiu teigia, jog tokiu  būdu laikomos apsaugos priemonės gali atbaidyti jaunus žmones saugotis!

Prekybos centruose ar vaistinėse prezervatyvvų, lubrikantų, ar kitų apsisaugojimo priemonių pirkimas daugeliui jaunuolių dažniausiai yra nejauki procedūra.  Tačiau, tai gali tapti tikrai didelis ir neįkandamas iššūkiskai nepilnamečiui, kai atėjus į parduotuvę, dažnai stebint ir girdint kitiems klientams dar reikia prašyti prezervatyvų, kad jie būtų ištraukti kažkur iš po stiklo ar kitų lentynų. Dažnai gali atrodyti, lyg jie darytų kažką blogo, nors jie tik nori būti saugūs.

Prezervatyvvų laikymas po užraktu nesumažina jaunuolių lytinio aktyvumo, tad protingiausia apsisaugojimo priemones laikyti lengviau pasiekiamas.

Pagal Resource Center for Adolescent Pregnancy Prevention duomenis, 2015m., 30 procentų vidurinės mokyklos mokinių visame pasaulyje teigė esą lytiškai aktyvūs. Kalifornijoje, paauglių nėštumas 2015-2017 metais, buvo 19.7 procentų 1,000 gimdymų.

Bloga patirtis

Sužinoję faktą, jog prezervatyvai yra užrakinti po stiklu, žmonės socialinėje medijoje ūžia nuo nusivylimo bei pasipiktinimo. Pavyzdys, kuris parodo, jog tai absurdas – Jauna mergina nuėjusi į parduotuvę, paparašė darbuotojo atrakinti prezervatyvų prekystalį, tačiau darbuotojas neturėjo rakto, tad pradėjo šūkauti per visą parduotuvę ar kas iš kolegų jį turi. Suradęs raktus, garsiai paklausė: “Ko nori?”, mergina tyliai atsakė: “Durex XL”. Darbuotojas piktai atsakė: Kalbėk garsiau, – ir galų gale nukreipė merginą prie kasų, teigdamas, jog ten jų nusipirks. Po viso šio incidento, mergina parašė skundą bei gavo atsiprašymą. Savo ruoštu darbuotojas teigia, jog jaunimas pradėjo vogti prezervatyvus. Šis įvykis puikiai iliustruoja, jog žmonėms trūkta išprūsimo bei pagarbos žmonių privatumui.

Netinkamas požiūris

Parduotuvių tinklas “Walmart” neturi bendros politikos/strategijos apsaugos priemonių saugojimui – dažniausiai užrakintos prekės yra tos, kurias žmonės linkę vogti, tad kiekvienoje parduotuvėje jos gali būti skirtingos.

Apsilankymas “Walmart” parduotuvėse, esančias tam tikrose vietose leidžia daryti tam tikras išvadas – apsisaugojimo priemonės užrakintos buvo nevisur- kai kuriose parduotuvėse prezervatyvų dėžutės buvo sudėtos atvirose lentynose, kai kurios, tik mažas dėžutes laiko lentynose, o visa kita po stiklu. Tad galima teigti, jog šiame parduotuvių tinkle nuoseklumo nėra.

Viešųjų ryšių direktorė  Teena Massingill teigia – Organizuotu mažmeninės prekybos nusikaltimo taikiniu tampa prezervatyvai, skustuvai ir kiti vertingesni daiktai, kuriuos vagys nušluoja nuo lentynų, tad mūsų tikslas yra užtikrinti, kad šie daiktai būtų pasiekiami mūsų klientams.

Susirūpinimas dėl vagysčių yra priežastis užraktui, tačiau 2011m. “Pharmacy Practice” publikuotas ekseprimentas parodė, kad laikant prezervatyvus pasiekiamus lentynose daugiau jų buvo nupirkta, nei pavogta. Šiame tyrime dalyvavo 8 prekybos centro vaistinės Iowa valstijoje, kurios sutiko 3 mėnesiams atrakinti prekystalius bei sudėti apsisaugojimo priemones pasiekiamoje vietoje.

Liūdna, kad sargiai, kurie skirti apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo bei lytiškai plintančių ligų yra užrakinti po stiklu ir nevisiems pasiekiami.

Tikimės, kad Lietuvoje nebus užrakintų sargių lentynose ir mūsų jaunuoliai galės drąsiau ir lengviau nusipirkti sargius. Dar pridėsime, kad vis daugiau jaunuolių dėl sunkumų ir tam tikro nejaukumo pirkti prezervatyvus prekybos vietose, pradėjo rinktis sargių pirkimą internetu, tokiose vietose , kaip Sargiai.lt – originalūs prezervatyvai internetu

 

Iš kur gauti pinigų gydymo paslaugoms apmokėti?

pinigai

Turite sveikatos sutrikimų, kurių pašalinimui gali tekti papildomai išlaidauti? Jeigu esate prastoje finansinėje padėtyje ir negalite atsiskaityti už gydymo paslaugas, tuomet reikėtų pasidomėti elementariausiais tokių bėdų sprendimo būdais. Šiuo metu gydymo paslaugos gali būti suteikiamos tiek išsimokėtinai, tiek ir iš karto atsiskaitant visa suma. Bet, ką daryti tiems, kurie negali sau to leisti dėl turimų įsipareigojimų? Tokiais atvejais, patariama refinansuoti įsipareigojimus bankuose arba kitose finansų bendrovėse. Paprastai kalbant, prieš pasinaudojant gydymo paslaugomis, pabandykite finansines bėdas išspręsti tam tikromis priemonėmis, kurias aprašome žemiau.

Šiuo metu kai kurios gydymo paslaugos, kaip minėjome, gali būti suteikiamos išsimokėtinai. Tačiau, turite suprasti, kad tokia galimybė taikoma ne visose klinikose. Dažniausiai išsimokėjimo galimybę siūlo privačios klinikos ir tai ne visoms paslaugoms. Pavyzdžiui, jeigu jus kamuoja dantų skausmai ir apskritai norite naujos ir tobulos šypsenos, tokiu atveju galite pasidomėti ar klinika nesiūlo išsimokėjimo dalimis galimybės. Pačios populiariausios klinikos tikrai gali pasiūlyti priimtiną variantą. Aišku, jeigu tokios galimybės nėra, o papildomų pajamų taip pat, teks ieškoti alternatyvų.

Kreditai kai nėra pajamų iš papildomų šaltinių gali būti gaunami atitikus specialias kreditorių keliamas sąlygas. Pirmiausia į ką turite atsižvelgti, tai į jau esamus pajamų šaltinius ir įsipareigojimus. Jeigu gaunate pajamas kas mėnesį ir ne visas jas išleidžiate kredito įmokų mokėjimui, tikėtina, kad naują paskolą gauti tikrai pavyks. Bet, viskas priklausys nuo tos gaunamų pajamų sumos.

Kiekvienas kredito teikėjas negali išduoti paskolos tuomet, jeigu matoma, kad asmens gaunamos pajamos dažniausiai išleidžiamos kitoms įmokoms padengti. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau paėmėte ilgalaikius kreditus ir iki šiol mokate mėnesio įmokas, tuomet kreditorius imsis skaičiavimo. Jeigu bus matoma, kad finansiniai įsipareigojimai sudarytų 40 procentų gaunamų pajamų, tuomet paskola nebus suteikta. Negalima peržengti šios ribos, nebent tai būtų išimtiniai atvejai.

Išimtiniai atvejai dėl 40 procentų gaunamų pajamų ribos taikomi tuomet, kai asmuo gauna gerokai didesnes pajamas nei vidutinis šalies atlyginimas. Aišku, daug kas priklauso ir nuo kreditorių vidinės politikos.

Laimė ir Lietuva – nieko bendra?

Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems, kunigai ir pardavėjai ragina džiaugtis, apdovanoti artimuosius rūpesčiu bei dovanomis, o psichologai bei kiti gydytojai perspėja apie laukiančią pošventinę depresiją.
Užpernai 178 pasaulio valstybių „laimingumo reitinge“ Lietuva užėmė 155 vietą. Kaip visada, mus aplenkė estai, o mes aplenkėm latvius. Taip pat aplenkėm Zimbabvę, tačiau nusileidom Etiopijai. Ką jau kalbėt apie Zambiją, Bangladešą ar Lenkiją, kurioje žmonės laimingesni jaučiasi kelis kartus labiau, nei lietuviai. Pernai sekėsi dar blogiau – smuktelėjome dar porą pozicijų, mus aplenkė net Uganda, prieš tai buvusi 156-ta.

Kas dėl visko kaltas ir ką daryti?

Cekuolis 
Greičiausiai net A.Čekuolis nežino atsakymo į pirmąją šio klausimo dalį. Nors jei ir atsakytų, ką tai pakeistų? Ar būtume mažiau nelaimingi, kai vėl sumažės socialinės išmokos, nepateksime į ketvirtfinalį, latviai geriau pasirodys Eurovizijoje? Motina Teresė sakė: „Vakarykštė diena praėjo, rytdiena dar neatėjo – turime tik šią dieną, tad pradėkime dabar“. Tai geriausias atsakymas į pastraipos antraštę. Neeikvokime energijos kapstymuisi po istorijos šešėlius, neieškokime pasiteisinimų, kodėl buvom – tokie ar anokie – niekam iš tiesų tai nerūpi.

Visas neblogas straipsnis – Delfi >>

Horoskopas visam gyvenimui

Netikite horoskopais? Zodiakais, užkalbėjimais ir t.t? Psichologinis horospokas deja, bet gali būti bent išdalies teisingas (ir moksliškai pagrįstas). Ir jis net dar bendresnis, nei kuriamieji dvylikai zodiako ženklų. Psichologiškai mus įtakoja gimimo laikas – tiksliau metų laikai, kuomet motina buvo nėščia trečia trimestrą bei kuomet mes išvydome pasaulį.

Šizofrenija, bipolinis sutrikimas beveik 10 procentų labiau tikėtina gimusiems pavasarį ir rudenį.

Depresija, autizmas – gimusiems pavasarį.

„Vyturio“ tipas (ankstyvas gulimasis ir kėlimasis) – gimusiems rudenį ir žiemą. „Pelėdos“ – gimę pavasarį ir vasarą.

Metų laikų kaitos sutrikimas – gimusiems pavasarį ir vasarą (rudenį bei žiemą apninka slogutis, „sezoninė depresija“).

Ekstravertiškos būdo savybės būdingesnės pavasario pabaigoje – vasarą – rudens pradžioje gimusiems. Taip pat šie žmonės mažiau linkę į neurozes.

Sensacijų siekimas, rizikos poreikis – gimusiems rudenį bei žiemą. Rizikos poreikis sumažėja tik peržengus 40 metų ribą (paprastai tuo metu mažiau rizikuoti ima didžioji dalis žmonių).

Ilgaamžiškumas – gimusiems rudenį ir gruodį – jie viduiniškai gyvena beveik metais ilgiau, nei kitais metų laikais gimusieji.

metu laikai

Ką moterys galvoja apie vyrų barzdas

Dar vienas amžinas klausimas – „to beard or not to beard“ (barzdotis ar nesibarzdoti  -angl.) kankina vyrišką žmonijos dalį. (Lyčių lygybės dėlei pažymėtina, kad moteriškos barzdos paprastai vertinamos vienareikšmiškai, ir diskusijų nekelia).

Kažkur pasaulyje apklausus kažkokį kiekį moterų, rodant joms kažkokį kiekį barzdotų ir nebarzdotų tų pačių vyrų nuotraukų, rezultatai kaip visada pasirodė kažkiek logiški ir nuspėjami.

Kuo ilgesni veido plaukai (barzda, ūsai) – tuo moterims vyrai atrodė vyriškesni, labiau socialiai subrendę, labiau dominuojantys ir agresyvesni.

Kas be ko, barzdoti vyrai atrodo vyresni – trumpa barzdelė vyrą pasendina 3 metais, o ilgokų plaukų – net daugiau nei 5 metais!

barzdos

Ilgalaikiam bei trumpalaikiam santykiam moterys teigė didesnes simpatijas jautusios trumpos barzdos ar „trijų dienų“ šerių barzda auginantiems vyrams. Psichologai tai paaiškino tuo, jog nors ir trumpa, barzda pasamoniškai reiškia subrendusį, pasiruošusį santykiams vyrą, o ilga – agrasiją, dominavimą.

Nepaisant tokio paviršutiniško nuotraukų vertinimo, dauguma moterų akcentavo, kad liesti ar bučiuoti gerokai maloniau švariai nuskustą partnerio veidą. Taigi – prisivilioję patelę šeriuotu brandžiu veidu, ilgai nedelskit ir susigrąžinkite ne tik 3 jaunystės metus, bet ir padovanokite draugei lytėjimo jus džiaugsmą!

Vyrų seksualumas ir įpročiai

Kodėl vyram įdomi erotika ir pornografija? Kodėl vos ne kiekvieną simpatiškesnę moterį „nužiūri“, jei tik „galimybės leidžia“, pasiduoda „žilė galvon – velnias uodegon“ taisyklei? Kodėl juos ištinka vidutinio amžiaus krizė?

vidutinio amziaus krize

Atsakymus gali pateikti evoliucinė (evoliucijos) psichologija, teigianti, kad itin didelę įtaką žmogaus psichikai turi evoliuciškai įgimti dalykai. Kad ne televizija sukuria „rinką“ erotikai ar smurtui, jaunų gražuolių siekimui ir partnerių keitimui.

Hugh Hefneris, senokai aštuoniasdešimtmečio slenkstį peržengęs žurnalo „Playboy“ savininkas visuomet apsuptas moterų. Laimutis Pinkevičius, lietuviška žvaigždė ir verslo ryklys – ir verslininke „padaryta“ jo žmona, su kuria susipažino verslo vakarėlyje, kuriame ji dirbo padavėja. Krepšininkai neatsigina „Olialių“, Jagelavičiūčių ir kitų gražuolių. Kodėl taip nutinka?

Banalu, tačiau tai mūsyse paveldėta. Šimtai, tūkstančiai kartų elgėsi ir mastė panašiai. Neseniai „Brainiac“ bei „Mitų griovėjai taip pat įrodė“ – potraukį gražiems moteriškiems veidams vyrai turi įgimtą – vos vyresnis nei metų vaikas, kuris tikrai nespoksojo vėlyvųjų TV programų (o jei ir spoksotų, vargu ar suprastų jų prasmę) gerokai ilgiau koncentravo dėmesį į gražų, jauną merginos veidą, nei, į dabartiniu supratimu, ne itin dailų ir senesnį.

Tiesiog tūkstančius metų iki šių dienų (o juk televizijos dar tada nebuvo – netgi „Playboy“), didesnį šansą susilaukt vaikų ir išlikt turėjo sveiki, gražūs žmonės. Evoliuciškai renkantis gražius ir sveikus (nesužalotus, nesuluošintus ligos ar traumų)  partnerius buvo didesnė tikimybė susilaukt ir užaugint palikuonis. Todėl „gražių žmonių“ trauką matome ir šiais laikais.

Kodėl vyrus traukia jaunos? Nes jos sveikesnės, stipresnės ir aikivaizdžiai vaisingesnės, todėl dar gentinėj santvarkoj, kai nebuvo asmens dokumentų ar įstatymų, draudžiančių tą ar aną, geriausią statusą turintys genties vyrai konkuravo dėl jaunųjų „patelių“, nes tikimybė pratesti giminę ir susilaukti paveldėtojo, kurį būtų kam augint, buvo didesnė. Banalu? Šimtus tūksnatčių metų,kuomet nuo homo niandartalicus pakilom iki Žmogaus, išgyvenimas ir giminės pratesimas buvo pagrindiniai žmonijos tikslai ir užsiėmimas.

Kodėl atsitinka „vidutinio amžiaus krizė“? Priešingai, nei manoma, ji nutinka MOTERIM,ne vyram. Vyrui nieko nenutinka – jis kaip buvo, taip ir lieka reproduktoriumi. Tai jo partnerei gresiantis klimaksas, nevaisingumas jį pastūmėja ieškot jaunesnių, vaisingų patelių. Kaip dėl jų konkuruoti? O konkuruoti juk reikia su patelių bendraamžiais patinėliais – gyvenimiška patirtimi ir sukauptu turtu. Pasipuikuoti namais, prabangiais ar ryškiais automobiliais ir t.t. Tai rodo, kad „palikuoniui nieko netruks“, jis bus aprūpintas – kur kas geriau, nei pasirinkus palyginus, nieko nepasiekusį bendraamžį.

Kodėl vyrai žiūri erotiką ir porno? Dėl paprastos priežasties. Neprisidengusi, viliojanti moteris šimtus tūkstančių metų reiškė galimybę poruotis. Protas „nesuvokia“, kad paveikslėliai netikri, ar kad moteriškė ekrane niekada nebus pasiekta – „monkey see – monkey do“. Įjungus lemputę, Pavlovo šuo apsiseilėdavo. Deja deja, instinktai įsirašė į pasamonę evoliucijos bėgyje. Nors gal ir ne deja – juk tai padeda suprasti ką daryti, jei tokia moteriškė iš striptizo baro pasiūlo programą pažiūrėti vienu du.

Velnias, kokia plati tema.. jau pavargau rašyt, o dar nei neįpusėta 🙂 Tiek to, gal vėliau pratesim temą. Pabaigai – anekdotinis vyro amžiaus suskirstymas:

Vyrų seksualumo evoliucija nuo 10 iki 80 metų10m. – Norisi kažko, niekaip neaišku ko;
12m. – Norisi…. marginos?
14m. – Norisi, bet kokios merginos.
16m. – Norisi būtent tos draugės, nes ji duoda visiems;
18m. – Norisi visų! …pabandyt po kartą;
20m. – Norisi būtent tos merginos, kuri neduoda;
25m. – Norisi būtent tos, nes ji geresnė už kitas;
30m. – Norisi štai tos moters, nors ji kažkieno žmona;
35m. – Norisi visų – išskyrus savo žmonos;
40m. – Norisi štai tos 16-metės kvailutės;
45m. – Norisi vienišos kaimynės – ji kažin ar atsisakys;
50m. – Nieko nesinori, atsibodo, bet reikia;
55m. – Norisi?
60m. – Norisi bet kokios moters, bet jau neišeina;
65m. – Reikia apsimest, kad vis dar norisi;
70m. – Ačiū Dievui jau nereikia apsimetinėti;
75m. – Atsimenu, kad norėjau tos moters!
80m. – Atsimenu, kad norėjosi, bet ko – nepamenu….

Kodėl pelėda – protingas paukštis

Satoshi Kazanava, Londono ekonomikos mokyklos psichologijos profesorius, tikina, kad pelėdos statistiškai protingesni nei vyturiai. Be abejo, kalbame apie žmonių tipus, kurie gulasi arba keliasi paryčiais. Tirti dvidešimtmečiai atskleidžia įdomų faktą.

peleda

Kaip bebūtų keista, ryšys tarp ėjimo miegoti bei kėlimosi iš ryto laiko bei intelekto koeficiento yra, bei yra logiškai paaiškinamas.
Laikantis evoliucinės psichologijos minties, žmogaus elgesys ir mąstymas įtakojami aplinkos, karta iš kartos. Galimybė nemiegoti iki paryčių (ir tuo metu kažką veikti) atsirado visai neseniai – tik kuomet pakankamai ištobulėjo dirbtinis apšvietimas. Elektros atsiradimas tapo esminiu sukrėtimu. Tad vėliau gulantys žmonės tiesiog JAU evoliuciškai „susivokė“ su nauja realybe, kad „diena trunka ilgiau nei šviesa už lango“. Vadinasi per šiuos pastaruosius šimtmečius pasamonė jau evoliucionavo nuo tos pasamonės, kuri „vyturiams“ šaukte šaukia – „už lango tamsu, eik miegot. Jau rytas – laikas keltis!“.

Pavyzdžiui, vištų niekas nelaiko protingomis. O juk jos užmiega vos ima temti. O štai apuokas (pelėda) visose pasakose yra protingas paukštis – nes naktį nemiega! 🙂

Nors S.Kazanavos įrodymai kiek rimtesni – statistiškai jo tirtoje imtyje 23:41 ėjusių miegot intelekto koeficientas tebuvo 75 ir mažiau, o tų, kurie guldavosi dešimt minučių po 24h, buvo vidutiniški – IQ nuo 90 iki 110. Tuo tarpu tiriamieji, kurių IQ didesnis nei 125, guldavosi pusę pirmos nakties. Ryte „nenuovokesnieji“ keliasi anksčiausiai – 7:20, „vidutiniokai“ – 7:32, o „gabieji“ – beveik 8 valandą.

Savaitgaliais žemesnio IQ jaunuoliai gulasi 0:35, keliasi 10:09, vidutiniokai – 1:13 ir 10:14,
o gabiausieji – 1:44 ir keliasi 11:07.

Mokyklos ir vaiko santykiai 1973 – 2009 metais

1. Robertas į klasę su pasididžiavimu atsineša savo naujajį peilį, kurį jis gavo dovanų.

1973: Biologijos mokytojas išsitraukia savo šveicarišką peilį ir kartu su visa klase lygina abiejų peilių charakteristikas.
2008: Policija gauna pranešimą apie tai, jog ginkluotas maniakas – psichopatas įsiveržė į mokyklą. Mokykla apsupama specialiųjų policijos dalinių, Robertas apšaudomas migdomosiomis kulkomis ir be samonės išvežamas į slaptą medicinos įstaigą. Grupė psichologų bendrauja su šokiruotais moksleiviais ir mokytojais. Mokykla uždaroma ir po pusės metų, pilnai perstatyta, su šarvuotais langais bei durimis, atidaroma su pompastiška švente, kurioje dalyvauja vidaus reikalų ministras.

2. Robertas ir Markas susimušė po pamokų.
1973: Klasės draugai dalijasi į dvi palaikančias grupes. Markas laimėjo, iš Roberto nosies teka kraujas. Abu paspaudžia vienas kitam ranką ir problema išspręsta.
2008: Iškviečiama policija, abu muštynių dalyviai areštuojami. Roberto mama rašo pareiškimą baudžiamosios bylos iškėlimui dėl sūnaus kūno sužalojimo. Abu moksleiviai išmetami iš mokyklos, negauna brandos atestato ir negali mokytis toliau. Robertas eina dirbti kroviku, Markas įsidarbina pardavėju Makdonalde.

3. Robertas pamokose neramus, savo plepalais trukdo mokytis kitiems.
1973: Robertas paliekamas po pamokų, jam skiriamas klasės sutvarkymas be eilės. Po to jis pamokose sėdi ramus ir netrukdo kitiems.
2008: Gydytojų grupė diagnozuoja Robertui sunkų “susilpnėjusio dėmesio sindromo” atvejį. Jam rytais ir vakarais leidžiamos didelės dozės raminančių vaistų, po kurių Robertas lieka priklausomas nuo jų. Pamokose jis sėdi apatiškas, bet už tai niekam netrukdo. Mokykla gauna papildomą mokyklos psichologo etatą ir padidintą finansavimą, skirtą paaugliams, kenčiantiems nuo psichinių nukrypimų.

4. Žaisdamas futbolą Robertas netyčia išmuša lango stiklą, už ką nuo tėvo gauna sprigtą į kaktą.
1973: Draudimas apmoka nukentėjusio žmogaus nuostolius, Roberto kasdieniniai kišenpinigiai laikinai sumažinami dvigubai. Dabar Robertas žaidžia daug atsargiau.
2008: Kaimynė, mačiusi įvykį ir Roberto tėvo sprigtą parašo pareiškimą policijai apie žiaurų elgesį su vaiku. Roberto mama teisme liudija, kad vaikas prieš metus iš tėvo patyrė analogišką smurto atvejį (sprigtą). Roberto tėvui uždraudžiama 10 dienų grįžti į butą. Psichologas tiria jaunesniąją Roberto seserį ir nustato, jog ji taip pat analogiškai buvo nukentėjusi nuo tėvo. Roberto mama išsiskiria su vyru, Robertas dar keletą metų yra stebimas psichologų.

5. Achmedas blogai moka vokiečių kalbą ir dėl to jis neišlaiko 8 klasės egzaminų bei paliekamas antriems metams.
1973: Achmedas vasarą mokosi papildomai, daugiau leidžia laiko su vokiškai kalbančiais
draugais. Kitais metais jis be problemų išlaiko visus egzaminus ir tęsia mokslus toliau.
2008: Achmedo byla perduodama lygių teisių komisijai. Spauda, pasipiktinusi mokyklos administracija, teigia jog „vokiečių kalba nėra pasaulinė kalba ir ne visi privalo ją mokėti“. Achmedo byla pateikiama kaip augančios nacionalinės neapykantos bei rasinės diskriminacijos pavyzdys. Visuomenės spaudimu mokykla surengia pakartotinus egzaminus Achmedui pagal 3 klasės mokymo programą, kuriuos Achmedas šiaip ne taip išlaiko. Toliau mokytis Achmedas negali, jis negauna mokyklos baigimo atestato, nemoka vokiečių kalbos ir verčiasi atsitiktiniais darbais.

6. Gegužę klasės išvykos į gamtą metu Robertas išsitraukia fejerverką, kurį išsaugojo nuo Naujųjų metų ir iššauna jį į skruzdėlyną.
1973: Žuvo kelios dešimtys skruzdėlių iš skruzdėlyno, kuriame gyveno 4376295 skruzdėlės. Mokytoja paaiškina vaikams ką Robertas padarė blogai. Robertas pasižada daugiau to nebedaryti.
2008: Apie įvykį sužino GreenPeace organizacija. Į reikalą įtraukiamį vietinė gyvūnų apsaugos organizacija, žaliųjų partijos skyrius, nepilnamečių reikalų inspekcija ir kriminalinė policija. Robertui nustatomas „antisocialinio elgesio sindromas“, piromanijos sindromas ir polinkis į smurtą. Roberto tėvai, brolis bei sesuo turi praeiti šeimyninės psichoterapijos kursą. Roberto tėvų bute daroma krata ir ieškoma daiktų ir medžiagos, propaguojančios smurtą. Konfiskuojamas Roberto kompiuteris, nes jame aptiktas instaliuotas „Counter Strike“. Byla perduodama „Kovos su terorizmu skyriui“ ir Roberto tėvui, pagal specialybę lakūnui, uždraudžiama pilotuoti lėktuvus iki gyvenimo pabaigos.

7. Krepšinio rungtynių metu Robertas suklumpa ir nusidęskia mažutę skiautelę odos nuo kelio. Mokytojas pribėga prie berniuko, pakelia jį ir nuvalo ašaras. Po to jis nuveda vaiką prie teisėjų staliuko, užklijuoja žaizdelę pleistru ir keletą minučių pasėdi šalia ramindamas Robertą.
1973: Po kelių minučių Robertas nusiramina ir grįžta į aikštelę baigti žaidimo.
2008: Jaunasis mokytojas nedelsiant atleidžiamas iš darbo už „seksualinį priekabiavimą mažamečio atžvilgiu“. Užvedama baudžiamoji byla, kuri tęsiasi 3 metus. Visus tuos tris metus mokytojui uždrausta dirbti su vaikais ir jis dirba taksistu.

mokykla

Vaikų seksualumo kilmė

Gerai žinome, kudikiai viską semia iš tikro gyvenimo suaugusių žmonių. Ar tai kudikiai kartą mato, taip glamonėjasi mųsų jaunumenė. Jie stengiasi tą patį daryti, suvis ne atjaučiant to visko, ką jaučia mųsų nepadori jaunumenė. Taigi, mano nuomone, yra daug naudingiau, kad vaikai tą viską pergyvena mokykloje akyvaizdoje mokytojo, kursai atsargiais paaiškinimais gali prašalinti negeistiną mųsų jaunumenės baubimą naktimis, apleidus jau mokyklos lankymą. Prieš užmetinėjimą, kad mergaitės jau mokykloj užsikrečią nedorybės sėkla, kas pasilieką ir plėtojąsi tolimesniam jų gyvenime, aš viešai prieštarauju.
Priežastis stambios prostitucijos p. Julius randa mokykloje. Tai neišmanymas, tai vis tiek pat, kaip kad męs pasakytume, kad mokykla ne lavina, bet stumia žmoniją pragaran! Ne! ne mokykloje ieškok, draugus, priežasčių, kurių dėlei platinasi prostitucija, bet ekonomiškuose sąlygose dabartinio kapitalistiško surėdymo. Smulkios prostitucijos mųsų kaimuose priežastis ilsisi blogame auklėjime paaugusios jaunūmenės, sąlygose gyvenimo, stokoje dvasiško peno ir mokslo. Daug negeistinų apsireiškimų taptų prašalinta, kuomet tenai atsakančiam vaikų laikui protingai išaiškytų «tą prasmę meilės suaugusių žmonių, tą užgintą vaisių, kurį gina, kaip pikčiausią nuodėmę.»Ne prisakymai, bet aiškus supratimas dalykų atitolįs tą nuodėmę. Rasi kursai pasakys, jog to neužtektina dėl visuotino prašalinimo paleistuvystės.

vaiku seksualumas

Taip! Jeigu ir atsiranda pavieni atsitikimai, tai ant jų nėr ko žiųrėti; visuomet bus išnaudotojai ir išnaudojami; tai ypatiška sutartis dviejų ypatų, ko nė joks dievas negal išaiškinti. Bet čion nėkuomet negalime kaltinti bendrą mokymą abiejų lyčių. Juk męs gyvename tokiame amžiuje, kuomet moteriškė privalo tapti lygi virui pilnoje prasmėje to žodžio. Vardan tos lygybės ir žengkime keliu progreso, o ne grįžkim atgal, kaip tai mano padaryti draugas Julius. Tik perkratykim moteriškės gyvenimą, ir ką męs patėmysim!

Kožna mergina 17-18 metų jieško gyvenimo tikslo. Ji norėtų atrasti tokį prietėlių, kursai nurodytų jai tą tikslą, bet tokių prietelių ji mųsų tarpe neranda. Iš visur išgirsta vieną ir tą patį atsakymą: «Ko gi merginai daugiau reikia – apsivesti ir tapti motina». Tai nedovanotina mųsų laikų visuomenės nuodėmė. Nėr nieko piktesnio ir žeminančio moteriškę, kaip toksai samprotavimas. Kas tuomet pasilieka bedaryti jaunai merginai, išgirdus tokį atsakymą? Visą gyvenimą pašvęsti bergždžiam jausmingumui, tapti įrankiu vyro rankose dėl užganėdinimo jojo žvėriškų geidulių. Apverktinas apsireiškimas, bet taip yra. Visos merginos jėgos susirenka viename žodyje – meilė, kuri pasibaigia tuo, kad mergina išteka už vyro, arba atsiskiria nuo vyro, o tankiausiai tampa prostitucijos auka. Kur-gi dingo tuomet žmonijos idealai?Aš nėkuomet negaliu sutikti, kad moteriškės idealas, kaipo sąnario žmonijos, tai meilė. Toksai elgimasis užmuša moteriškėje energiją, plėtojimąsi ypatiškos iniciatyvos – jei galima taip išsireikšti, toks elgimąsis trugdo žmonijos pažangumą.

Kas gi auklėja vyrišką lytį, nuo kurios kaip ir priguli visas pasaulis pagal tamsuolių samprotavimą? Motina!

Taigi vardan tos vyriškos lyties «męs» neprivalome skirti moteriškę nuo vyro. Mokykla, kuri yra auklėtoja, privalo suartint tuos ryšius taip baisiai atskirtus dar XIX amžiuje. Padėkime, vyriška lytis geriau mato, o moteriška geriau girdi. Tai kas išeitų, jei užsimanytume išlavint vyrų matymo jausmą akį, o moterų – ausį? Be abejonės, visi atsakys, jog taip darydami, platintume disharmoniją. O pasaulyje viskas sutaisyta harmoniškai, taigi ir privalom daryti. Jeigu taip, tai kaip gamta nurodo, tuomet privalom ne tik kūniškas jėgas abiejų lyčių lavinti, bet ir proto gyvenime ir dvasiškuose klausimuose privalo viešpatauti tokia pat harmonija.Tame dalyke reikalingos pamatinės permainos, kurios padėtų ištraukti moteriškę iš dabartinio jos apverktino padėjimo. Reiktų išdirbti tam tikrą programą. Èion aš paminėsiu svarbiausius tos programos punktus.

Visopirmiausiai reikalinga yra mokyti vaikus drauge su mergaitėmis; drauge besimokindami kudykiai arčiaus susipažįs ant mokslo dirvos, susipažįs su lytiniu skirtumu, kursai pirma jiems buvo žinomas tik žodyje «meilė».

Bendras mokymas suartįs vaikus su mergaitėmis ir tokiu būdu vieni kitus geriau supras; iš kitos pusės pranyks toji baisi spraga tarp vyriškos ir moteriškos lyties, kuri užsiliko pas mus nuo senobinių laikų. Žinodami, kad kūno jėgos eina ranka rankon su dvasiškomis jėgomis, privalytume veikiai kaip vaikus, taip mergaites lavint. Pagaliaus, reikėtų sulyginti mokslą mergaičių su vaikais, tai yra, kad mergaitės mokytųsi ir lavintųsi ne mažiau už vaikus.Rimtai galiu tvirtinti, jog tik pilnos permainos dabartinės mokyklos prašalįs daug negeistinų apsireiškimų, kurie dabar teršia mųsų vardą.
Juozas Kunickas, Vilniaus žinios, 1907.03.16